Estijos gubernija

Estijos gubernija
Эстля́ндская губе́рния

1721 – 1917

Valstybė

Rusijos imperija

Generalgubernatorija

Pabaltijo generalgubernatorija

Administracinis centras

Revalis

Ujezdai

5 (1783)

Gubernatorius

Estijos gubernatorius

Gyventojų

412,716 (1897)

Plotas

20 246 km²

Estijos gubernija (arba Estliandijos gubernija, rus. Эстляндская губерния, est. Eestimaa kubermang); 1719–1796 m. Revalio gubernija) – administracinis vienetas Rusijos imperijoje, kurį sudarė šiaurinė Estijos dalis. Švedijos pavyzdžiu, ši teritorija dar buvo vadinama Estijos kunigaikštyste, o Rusijos imperatorius taip pat titulavosi Estijos kunigaikščiu (rus. Князь Эстляндский).

Istorija

Prieš tai ši teritorija buvo priklausoma nuo Švedijos ir vadinosi Švedų Estija. 1719 m. Šiaurės karo metu rusų kariuomenė užėmė Revalį. Caro įsakymu Revalio gubernija įkurta 1719 m. birželio 9 d., ji 1796 m. gruodžio 23 d. pervardinta Estijos gubernija.^[1]

Gubernija gyvavo iki 1917 m. Po Vasario revoliucijos, vasario 12 d. gubernija performuota tautiniu pagrindu: prie jos prijungtos ir šiaurinės Livonijos gubernijos žemės, kuriose daugumą gyventojų sudarė estai. Taip suformuota Estijos autonominė gubernija.

Apskritys

1913 m. gubernijoje buvo 4 apskritys:^[2]

Vesenbergo apskritis (sostinė Vesenbergas);
Jerveno apskritis (sostinė Veisenštainas);
Harieno apskritis (sostinė Revalis);
Vyko apskritis (sostinė Hapsalu).

Šaltiniai

↑ Эстляндская губерния. Archyvuota kopija 2021-12-15 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 194 (PDF 94–95 psl.)

[1] Эстляндская губерния. Archyvuota kopija 2021-12-15 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.

[2] Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 194 (PDF 94–95 psl.)

[1]

[2]