Gajus Avidijus Kasijus (Gaius Avidius Cassius, g. apie 130 m. – 175 m.) – Romos imperijos karvedys ir uzurpatorius, trumpai valdęs Egiptą ir Siriją.
Gyvenimas
Valdant Markui Aurelijui, Gajus Kasijus pasiekė karinės karjeros viršūnę, pasižymėjęs 162–165 m. karuose su partais ir užkariavęs Romai Seleukiją bei Ktesifoną. Vėliau pateko į senatą, o 166 m. tapo Sirijos vietininku.
175 m. atėjus klaidingoms žinioms apie Marko Aurelijaus mirtį, Avidijus Kasijus pasiskelbė imperatoriumi. Šiam žingsniui, pasak kai kurių šaltinių, jį skatino ir Aurelijaus žmona Faustina, kadangi jos sūnus, teisėtas paveldėtojas Komodas tuo metu buvo dar per jaunas valdyti. Tačiau nespėjus visiškai užimti Romos valdžios paaiškėjo, kad Markas Aurelijus iš tiesų yra gyvas. Tai žinodamas, karvedys vis tiek tęsė savo perversmą.
Avidijui Kasijui pavyko visiškai kontroliuoti Egiptą ir kai kurias kitas labai svarbias rytines Romos provincijas, tačiau platesnio pripažinimo jis nesulaukė ir kitų į savo pusę nepatraukė. Senatas paskelbė jį visuomenės priešu, o Kapadokijos vietininkas liko ištikimas Markui Aurelijui. Be to, Marką Aurelijų palaikė žymiai didesnė armijos dalis.
Po trijų mėnesių ir šešių dienų Gajų Avidijų Kasijų nužudė jo paties centurionas. Sukilėlio galva buvo nusiųsta Markui Aurelijui, kuris net nepasižiūrėjęs įsakė ją sudeginti.
Daugiausiai žinių apie Kasijų šiuo metu turima iš romėnų istoriko Kasijaus Diono „Romėnų istorijos“ bei „Augustų istorijos“.
