Gegužės 4

Gegužės 4 yra 124-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 125-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 241 diena.

• Šv. Florijonas, Gaisrų sergėtojo diena.

Antanina – Florijonas – Dargailas – Mintautė – Monika – Vitalija

• 1877 – Luokės turguje per Švento Jurgio jomarką pagautas ir minios užmuštas žemaičių plėšikų vadas Tadas Blinda;
• 1918 – Vokietija Lietuvos Tarybai įteikė Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo dokumentą;
• 2006 – kilo ir penkias dienas truko miško gaisras Kuršių nerijoje, kurio metu sudegė 235,66 ha miško tarp Smiltynės ir Alksnynės.

• 1715 m. – Jeronimas Florijonas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1760 m.).
• 1865 m. – Antanas Staniukynas, Romos katalikų kunigas, teologijos mokslų daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas ir publicistas (m. 1918 m.).
• 1877 m. – Aleksandras Grigaitis, Lietuvos kunigas, daktaras, apaštališkasis protonotaras (m. 1955 m.).
• 1890 m. – Jurgis Savickis, lietuvių diplomatas ir modernistinės krypties rašytojas (m. 1952 m.).
• 1897 m. – Viktoras Bručkus, lietuvių dainininkas (baritonas) (m. 1960 m.).
• 1907 m. – Stasys Vasauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, vienas akademinio irklavimo pradininkų Lietuvoje (m. 2001 m.).
• 1928 m. – Aldona Jonaitytė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1932 m. – Vismantas Kačiušis, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1933 m. – Henrikas Vytautas Karvelis, Lietuvos statybos inžinierius konstruktorius.
• 1937 m. – Anatolijus Juozas Kondrotas, Lietuvos gydytojas imunologas alergologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1947 m. – Zenonas Kulys, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas, technikos mokslų daktaras.
• 1948 m. – Valentinas Ajauskas, Lietuvos dailininkas (m. 2023 m.).
• 1950 m. – Danutė Petraitienė-Kirkickytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1953 m. – Dangutė Ambrasienė-Sadaunykaitė, Lietuvos teisininkė, LAT teisėja, teisėtyrininkė civilistė, MRU profesorė.
• 1954 m. – Kęstutis Speičys, gydytojas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1955 m. – Dalia Dokšaitė, lietuvių tapytoja, dirbanti japonų sumi-e (sumi-e – tapyba tušu) technika.^[1].
• 1956 m.:
  • Vaclovas Zigmantas, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Vytautas Kirkutis, poetas, prozininkas, publicistas.
• 1957 m.:
  • Vilija Aleknaitė-Abramikienė, muzikė, Lietuvos politinė veikėja, Seimo narė.
  • Romas Burba, Lietuvos žurnalistas (m. 2022 m.).
  • Dalė Dzemydienė-Švanytė, Lietuvos inžinierė matematikė, programuotoja, fizinių mokslų daktarė.^[2].
  • Virgilijus Vaičiulis, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Juozas Galginaitis, teisininkas, teisės pedagogas, teisėtyrininkas, buvęs politikas (vidaus reikalų viceministras, derybininkas su ES), diplomatas.
• 1959 m. – Valdemaras Chomičius, Lietuvos krepšininkas, olimpinis čempionas, krepšinio treneris.
• 1961 m. – Aurelija Malinauskaitė, Lietuvos istorikė, muziejininkė, gidė.
• 1967 m. – Dalia Ibelhauptaitė, Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė.
• 1968 m. – Kęstutis Anglickas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Asta Sederevičiūtė, Kauno rajono savivaldos veikėja, katechetė, teologė.
• 1971 m. – Rolandas Jurkėnas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1985 m. – Artūras Jomantas, Lietuvos krepšininkas žaidžiantis Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje.

• 1485 m. – Mykolas Giedraitis, vienuolis (g. 1420 m.).
• 1915 m. – Stanislovas Filibertas Fleris, Lietuvos tapytojas, fotografas, vienas stereoskopinės fotografijos pradininkų (g. 1858 m.).
• 1933 m. – Saliamonas Banaitis, Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas, signataras (g. 1866 m.).
• 1963 m. – Juozas Leimonas, Lietuvos ekonomistas, visuomenės veikėjas, daktaras (g. 1900 m.).
• 1990 m. – Aleksys Churginas, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1912 m.).
• 1991 m. – Kazimieras Bieliukas, Lietuvos limnologas, akademikas, profesorius, geografijos mokslų daktaras (g. 1901 m.).
• 1997 m. – Stasys Gailevičius, chorvedys ir kompozitorius, žinomo muziko Emeriko Gailevičiaus (1874–1949 m.) sūnus (g. 1904 m.).
• 2002 m. – Vytautas Raudeliūnas, Lietuvos teisės istorikas, ilgametis Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslo darbuotojas, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų (g. 1930 m.).
• 2008 m. – Petras Kisielius, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, daktaras (g. 1917 m.).
• 2009 m. – Rimantas Didžgalvis, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1945 m.).^[3]
• 2020 m.:
  • Pranas Kniūkšta, Lietuvos lituanistas kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1933 m.).
  • Liuba Nazarenko, Lietuvos dainininkė, romansų atlikėja (g. 1964 m.).
• 2024 m. – Liudas Truska, Lietuvos istorikas (g. 1937 m.).^[4]

• 1493 – popiežius Aleksandras VI padalino Naująjį pasaulį Ispanijai ir Portugalijai demarkacijos linija;
• 1494 – Kristupas Kolumbas išsilaipino Jamaikoje;
• 1626 – olandų keliautojas Peteris Minoitas atvyko į Naujosios Olandijos salą (dabar Manhetenas), kurią gegužės 24 d. iš vietinių indėnų nusipirko už prekes, vertas 60 guldenų (apie 24 dolerius);
• 1904 – prasidėjo Panamos kanalo kasimo darbai;
• 1924 – Paryžiuje atidarytos VIII vasaros olimpinės žaidynės;
• 1926 – prasidėjo pirmasis Didžiosios Britanijos istorijoje visuotinis streikas;
• 1990 – Latvija paskelbė nepriklausomybę nuo TSRS;
• 1994 – remiantis Izraelio ir Palestinos išsivadavimo organizacijos pasirašyta Kairo sutartimi, Vakarų Krante ir Gazos ruože, išskyrus teritoriją paskelbta Palestinos autonomija.

• 1655 m. – Bartolomėjus Kristoforis, italų klavesinų gamintojas, kaip manoma, išradęs pianiną^[5] (m. 1731 m.).
• 1767 m. – Tjagaradža, Pietų Indijos muzikas, dainininkas, kompozitorius, pedagogas. Vienas žymiausių Karnatakos stiliaus muzikos kūrėjų. Gerbiamas kaip vienas iš trijų Pietų Indijos šventųjų dainininkų, Karnatakos „trejybės“ (trimūrti) narių (kartu su Muttusvāmi Dīkśitar ir Śyama Śāstri) (m. 1847 m.).
• 1902 m. – Nicolaas (Cola) Debrot, rašytojas, advokatas, medicinos daktaras ir politikas, dirbęs Kiurasao, olandų-antiliečių literatūros pradininkas (m. 1981 m.).
• 1918 m. – Sekhonyana Nehemia Maseribane, pereinamasis Basutolando ir Lesoto ministras pirmininkas nuo 1965 m. gegužės 6 iki 1965 m. liepos 7 d (m. 1986 m.).
• 1928 m. – Hosnis Mubarakas, Egipto prezidentas, valdęs šalį nuo 1981 iki 2011 metų (m. 2020 m.).
• 1929 m. – Audrey Hepburn, britų aktorė, modelis, humanistė (m. 1993 m.).
• 1943 m. – Leonidas Maurinis, latvių dailininkas, grafikas.
• 1948 m. – Taufa'ahau Tupou V, Tongos karalius, valdo nuo 2006 m. rugsėjo 11 d.
• 1955 m. – Lynne Irene Spears, Jungtinių Amerikos Valstijų rašytoja, geriausiai žinoma kaip pop dainininkės Britney Spears ir aktorės Jamie Lynn Spears motina.
• 1958 m. – Keith Haring, JAV gatvės meno (street art) atstovas, socialinis veikėjas (m. 1990 m.).
• 1975 m. – Kemokas Kamara, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės pagrindinis vartininkas. Rungtyniauja Prancūzijos regioninės lygos klube SO Cholet.
• 1980 m. – Vladimirs Koļesņičenko, Latvijos futbolininkas.
• 1982 m. – Dewarick Spencer, JAV krepšininkas, žaidžiantis Europoje.
• 1983 m. – Garry O'Connor, Škotijos futbolininkas. Anglijos Birmingham City F.C. klubo ir Škotijos rinktinės puolėjas.
• 1987 m.:
  • Seskas Fabregasas, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Arsenal klubo saugas.
  • Francesc Fabregas, ispanų futbolo žaidėjas^[6].

• 1655 – Bartolomėjus di Frančeskas Kristoforis (Bartolommeo di Francesco Cristofori), italų meistras, kaip manoma, pagaminęs pirmąjį pianiną;
• 1825 – Tomas Henris Hakslis (Thomas Henry Huxley), anglų gamtininkas ir humanistas;
• 1852 – Alisa Lidel (Alice Liddell), britų mokslininko Henrio Lidelo dukra, romano „Alisa stebuklų šalyje“ prototipė.

• 1252 m. – Giunteris Viulerslėbenas, Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
• 1786 m. – Johann Kaspar Füssli, šveicarų dailininkas ir entomologas (g. 1743 m.).
• 1885 m. – Aleksandras Karadžiordževičius, 1842–1858 m. Serbijos kunigaikštis (g. 1806 m.).
• 1961 m. – Morisas Merlo-Ponti, prancūzų filosofas, egzistencinės fenomenologijos atstovas, pažiūromis artimas Žanas Polis Sartrui ir Simone de Beauvoir (g. 1908 m.).
• 1972 m. – Edvardas Kalvinas Kendalis, JAV biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1886 m.).
• 1987 m. – Paul Butterfield, amerikiečių muzikantas^[7] (g. 1942 m.).
• 2024 m. – Frankas Stela, JAV dailininkas-minimalistas (g. 1936 m.).^[8]

• 1955 m. – Georgas Enesku (Georges Enescu), rumunų kompozitorius ir smuikininkas.