Gegužės 9

Gegužės 9 yra 129-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 130-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 236 dienos.

• Europos diena;
• Pergalės diena.

Austėja (Austė, Austinėja) – Beatas – Edita – Grigalius – Mingailas

• 1863 – 1863-1864 m. sukilimas: baigėsi Biržų kautynės (prasidėjo gegužės 7 d.);
• 1994 – Liuksemburge Lietuvai suteiktas Europos Sąjungos asocijuotosios partnerės statusas.

• 1824 m. – Jokūbas Bachrachas, litvakų rabinas ir judaizmo apologetas (m. 1896 m.).
• 1907 m. – Eugenija Macytė-Mikšienė-Jurkūnienė, Lietuvos tapytoja (m. 2005 m.).
• 1909 m. – Vladas Abramavičius, Lietuvos žurnalistas, kultūros istorikas, bibliografas, vertėjas, poetas (m. 1965 m.).
• 1912 m. – Domicėlė Tarabildienė, dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė, skulptorė, LSSR nusipelniusi meno veikėja (m. 1985 m.).
• 1921 m. – Ferdinandas Kaunas, Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1930 m. – Samuelis Kuklianskis, Lietuvos teisininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2005 m.).
• 1931 m. – Jeronimas Grėska, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1932 m. – Česlovas Meškauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Gintautas Ūzas, dramos ir pantomimos teatro aktorius, televizijos laidų ir kultūros renginių režisierius, organizatorius ir vedėjas (m. 2006 m.).
• 1947 m. – Romualda Kšanienė, ekonomistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m.:
  • Algirdas Chaladauskas, Lietuvos mokslo ir karinis veikėjas, nuo 1993 m. pulkininkas.
  • Vytautas Greičius, teisėjas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
• 1953 m.:
  • Albinas Sutkus, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Simas Gliožeris, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1956 m. – Romas Gružauskas, Lietuvos zooinžinierius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1957 m. – Juozas Skirius, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius.
• 1960 m.:
  • Audrius Stankevičius, gydytojas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Dirgėla, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Juozas Janonis, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (m. 1991 m.).
• 1964 m. – Stephen Christopher Rowell, medievistas, istorijos mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, vertėjas.
• 1969 m. – Ramūnas Terleckas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (m. 2023 m.).
• 1975 m. – Rasa Serra, Lietuvos folkloro, džiazo ir įvairių kitų stilių dainininkė.
• 1982 m. – Tomas Sinickis, Lietuvos muzikantas, iširusios grupės Gravel lyderis, šiuo metu – solo muzikantas, televizijos laidų vedėjas, tarptautinės kompanijos Nexum Insurance Technologies, užsiimančios informacinių technologijų diegimu, Lietuvos padalinio vadovas ir internetinės erotinių prekių parduotuvės Vibrai.lt savininkas. Laisvalaikiu žvejoja, kolekcionuoja pilnus viskio butelius. Vedęs Justiną Vilkončiūtę. Turi sūnų.
• 1986 m. – Laimonas Lukoševičius, Lietuvos krepšininkas.

• 1816 – Audrius Matas Ugianskis, leksikografas, pedagogas.

• 1453 m. – Motiejus Trakiškis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnyčios ir valstybės veikėjas, pirmasis Žemaičių vyskupas (g. 1370 m.).
• 1794 m. – Juozapas Kazimieras Kosakovskis, Livonijos vyskupas, Trakų sufraganas ir Vilniaus koadjutorius, bažnyčios Jonavoje fundatorius, poetas, dramaturgas, memuaristas, vertėjas, Baro ir Targovicos konfederacijų dalyvis (g. 1738 m.).
• 1880 m. – Eduardas Karolis Samuelis Gizevijus, Mažosios Lietuvos tautosakininkas, etnografas, vertėjas (g. 1798 m.).
• 1903 m. – Antanas Radzinskis-Radžiūnas, Romos katalikų kunigas, Seinų kunigų seminarijos profesorius, Seinų dekanato dekanas (g. 1849 m.).
• 1932 m. – Jurgis Lapinas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (g. 1856 m.).
• 1936 m. – Danielius Alseika, gydytojas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1881 m.).
• 1949 m. – Kazys Sprangauskas, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (g. 1895 m.).
• 1956 m. – Jurgis Milančius, vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas ir lietuviškos savimonės puoselėtojas (g. 1869 m.).
• 1964 m. – Kazimieras Steponas Šaulys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius (g. 1872 m.).
• 1970 m. – Elžbieta Mikalauskaitė, Lietuvos kalbininkė, viena fonetikos mokslo pradininkių Lietuvoje (g. 1899 m.).
• 1976 m. – Viktoras Jocaitis, Lietuvos rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas (g. 1895 m.).
• 1977 m. – Algirdas Kačanauskas, teisininkas, chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kultūros veikėjas (g. 1917 m.).
• 1978 m. – Jurgis Mačiūnas, lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų (g. 1931 m.).
• 1993 m. – Antanas Bitė, Lietuvos gydytojas higienistas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 2006 m. – Vytautas Alfonsas Jonaitis, Lietuvos entomologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1938 m.).
• 2010 m. – Jonas Strielkūnas, Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas (g. 1939 m.).
• 2017 m. – Henrikas Savickas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1935 m.).

• 1901 – Melburne atidaromas pirmasis parlamentas Australijoje;
• 1913 – filmo „Fantomas“ premjera;
• 1945 – Pasirašytas nacistinės Vokietijos kapituliacinis paktas. Daugumoje buvusių Sovietų Sąjungos šalių minima kaip Pergalės diena;
• 1950 – Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Nuo tada švenčiama Europos Sąjungos diena;
• 1955 – Šaltasis karas: Vakarų Vokietija įstoja į NATO;
• 1960 – JAV pradėtos pradavinėti piliulės nuo pastojimo;
• 1994 – buvo įnauguruotas pirmasis juodaodis prezidentas Pietų Afrikos Respublikoje Nelsonas Mandela;
• 2005 – Kanados nacionalinė ledo ritulio rinktinė laimėjo pasaulio čempionatą vykusį Čekijoje;
• 2006 – Estija ratifikavo Europos Sąjungos konstituciją.

• 1836 m. – Ferdinand Monoyer – prancūzų oftolmologas, daktaras, įvedęs dioptrijos matavimo vienetą, Monoyer lentelės, kuri naudojama regos nustatymui, sudarytojas.
• 1874 m. – Hovardas Karteris, anglų archeologas, egiptologas, antikvaras, kolekcininkas (m. 1939 m.).
• 1927 m. – Manfred Eigen, 1967 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[1].
• 1929 m. – Dieter Medicus, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, Vokietijos prievolių teisės modernizacijos kūrėjas, Miuncheno universiteto profesorius.
• 1946 m. – Yukiya Amano, Japonijos diplomatas ir tarptautinis valstybės tarnautojas Jungtinėms Tautoms ir jos padaliniams. Jis yra ambasadorius ir diplomatinis Japonijos įgaliotinis Tarptautinei atominės energijos agentūrai (IAEA, TATENA) ir išrinktas jos generalinis direktorius.
• 1949 m.:
  • William Martin Joel, Amerikos roko atlikėjas, dainininkas ir dainų autorius.
  • Raineris III, Monako kunigaikštis. Raineris III valdė Monako kunigaikštystę 56 metus ir tapo ilgiausiai valdžiusiu Europos monarchu (m. 2005 m.).
• 1951 m. – Roman Krzysztof Karkosik, lenkų verslininkas, investuotojas.
• 1962 m. – David Gahan, britų dainininkas (neoperinis baritonas), grupės Depeche Mode narys ir jos pagrindinis vokalistas; nuo 2003 m. – ir solo atlikėjas.
• 1965 m. – Gundaras Daudzė, Latvijos politikas, gydytojas, nuo 2007 m. 9-osios Saeimos pirmininkas.^[2].
• 1977 m. – Marekas Jankulovskis, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir AC Milan klubo gynėjas.
• 1978 m. – Leandras Kufrė, Argentinos futbolininkas, žaidęs gynėjo pozicijoje. Buvęs Argentinos nacionalinės rinktinės žaidėjas.
• 1980 m. – Grant George Hackett, australų plaukikas^[3].

• 1439 – Popiežius Pijus III (m. 1503).

• 1667 m. – Aleksandras VII, 238-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius. Popiežius nuo 1655 m. balandžio 7 d. iki mirties (g. 1599 m.).
• 1688 m. – Frydrichas Vilhelmas, nuo 1640 m. gruodžio 1 d. iki mirties – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje (g. 1620 m.).
• 1805 m. – Frydrichas Šileris, vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai (g. 1759 m.).
• 1936 m. – Oswald Spengler, vokiečių istorikas ir filosofas. Labiausiai žinomas dėl savo klasikiniu tapusio darbo Vakarų saulėlydis (1918), kuriame jis išplėtojo ciklinės civilizacijų raidos teoriją bei kalbėjo apie krikščioniškosios Vakarų civilizacijos nuosmukį (g. 1880 m.).
• 1984 m. – Artūras Frynbergas, latvių dainininkas (tenoras) (g. 1916 m.).
• 2009 m. – Charles Jerome „Chuck“ Daly, JAV krepšinio treneris, dukart NBA čempionas su Detroit Pistons, Barselonos olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojas, šį titulą gavo kaip legendinės Svajonių komandos vyr. treneris (g. 1930 m.).
• 2017 m. - Robert Miles (Roberto Concina) – diskžokėjas ir kompozitorius, kūręs transo, techno ir kitokią elektroninę muziką
• 2020 m. – Little Richard, JAV dainininkas ir dainų autorius. Vienas iš fank roko ir rokenrolo muzikos pradininkų (g. 1932 m.).