Italijos kolonijinė imperija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Italijos kolonijinė imperija it. Impero coloniale italiano
1882 – 1960
Vėliava Herbas
Himnas Italijos himnas
Italijos karalystė   Italijos kolonijos   Protektoratai ir per Antrąjį pasaulinį karą okupuotos teritorijos
Sostinė	Roma
Kalbos	Italų
Valdymo forma	Konstitucinė monarchija
Karalius / prezidentas
1869–1878 (pirmas)	Viktoras Emanuelis II (karalius)
1955–1960 (paskutinis)	Giovanni Gronchi (prezidentas)
Istorija
- Italijos Eritrėja	1882 m., 1882
- Somalio globojamoji teritorija	1960 m.

Italijos kolonijinė imperija (it. Impero coloniale italiano) buvo sukurta, kuomet Italijos karalystė prisijungė prie kitų Europos valstybių ir pradėjo kurti savo kolonijas Afrikoje. Dabartinė Italija, kaip vieninga šalis, gyvavo tik nuo 1861 m. Iki to laiko kelis šimtus metų Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Ispanija ir Nyderlandai plėtė savo užjūrio teritorijas. Viena iš vietų kolonizacijai tapo Afrikos žemynas.

I pasaulinio karo pradžioje, 1914 m., Italija užėmė Eritrėjos, Somalio, Libijos ir Egėjo salų teritorijas. Taip pat Italijai priklausė maža 46 hektarų teritorija tarp Kinijos ir Tiandzino. 1895–1896 m. Italija pralaimėjo karą su Etiopija, kuomet ši šalis gavo stiprią karinę paramą iš Rusijos ir Prancūzijos. Tačiau antrame Italijos-Etiopijos kare 1935–1936 m. italai sugebėjo užimti šią šalį. 1917 m. Italija užėmė Albaniją ir paskelbė savo teritorija, o 1918 m. tapo ir Dalmatijos teritorijos šeimininke. Antantės šalys privertė Italiją atiduoti didžiąją dalį Dalmatijos teritorijos, išskyrus Zadarą, naujai įsteigtai valstybei Jugoslavijai. 1920 m. Italija išvedė savo kariuomenę ir iš Albanijos.

1922 m. į valdžią atėjus Benito Mussolinio režimui, Italijos ekspansija vėl padažnėjo. II pasauliniame kare palaikiusi puikius ryšius su Vokietija Italija užėmė naujas teritorijas – Albaniją, dalį Graikijos, Kroatiją, Slovėniją ir dalį Egipto.

1936–1939 m. Italija buvo okupavusi Maljorkos salas, o 1941–1943 m. Italijai priklausė Juodkalnija ir Tunisas.

1943 m. pabaigoje visos Italijos imperinės svajonės žlugo, tais pačiais metais buvo nuversta ir fašistinė diktatūra. Tų metų Ašies pajėgoms pasidavus Tunise ir kitose pasaulio vietose privertė karalių Viktorą Emanuelį III suplanuoti B. Mussolini patraukimą nuo valdžios. Tuo tarpu Italijos užjūrio teritorijose Vokietijos kariuomenė įvykdė perversmus, perėmė jas ir tokiu būdu baigė Italijos valdymą.

1947 m. vasario 10 d. Italija su visomis karą laimėjusiomis valstybėmis pasirašė Italijos taikos susitarimą. Pagal jį Italija prarado visas kolonijines teritorijas.