Ruanda-Burundis, Ruanda-Urundis (Ruanda-Urundi) – Belgijos kontroliuojamas Tautų Sąjungos mandatas dabartinės Ruandos ir Burundžio teritorijoje, egzistavęs 1919–1962 m.
Raida
Nuo XIX a. pabaigos ši teritorija sudarė dalį Vokietijos Rytų Afrikos, ir buvo administruojama kaip dvi gentinės jos karalystės. Po I pasaulinio karo Versalio sutartimi atimta iš Vokietijos ir paversta mandatine teritorija ir oficialiai perduota Belgijai. Nuo 1946 m. ši teritorija buvo administruojama kaip JT globojamoji teritorija.
Nors Belgija oficialiai tik turėjo paruošti teritoriją nepriklausomybei, ji siekė įvesti panašią sistemą kaip gretimame sau priklausančiame Konge. Tankiai gyvenama Ruanda-Burundis turėjo tapti pelninga kolonija, todėl į ją buvo investuojama ir jai buvo skiriamas dėmesys. Vienas svarbiausių naujosios kolonijos produktų buvo kava, kuriai auginti vietos gamtinės sąlygos buvo ypač tinkamos.
Administruodami Ruandą-Burundį belgai pirmiausia rėmėsi tradicine socialine nelygybe, susiklosčiusia šalyje dar ikikolonialistiniu laikotarpiu. Jie naudojosi tutsių klasės diduomene ir abiejų karalysčių monarchija, kad išnaudotų didžiąją dalį gyventojų – hutu. Belgai palaikė šią socialinę nelygybę, teigdami, kad tutsiai yra pranašesni už kitus gyventojus, ir įteisino ją suskirstydami kolonijos piliečius į dvi susipriešinusias klases.
1950 m. Belgų Konge prasidėjus nepriklausomybės judėjimui, buvo skatinamos nepriklausomybės viltys ir Ruandoje-Burundyje. 1960 m. Kongui iškovojus nepriklausomybę, per dvejus metus ir JT globojamoji teritorija buvo skubiai paruošta savivaldai. 1962 m. liepos 1 d. belgai suteikė Ruandai-Burundžiui nepriklausomybę, padalindami jį į dvi atskiras valstybes. Nepriklausomybės metu Burundyje buvo išlaikyta tradicinė monarchija, taigi, atkurta nepriklausoma Burundžio karalystė. Ruanda nepriklausomybę iškovojo kaip Ruandos Respublika.
Gubernatoriai
Pirmieji Ruandos-Burundžio valdytojai buvo tituluojami karališkaisiais komisarais (Commissaires Royaux), vėliau – gubernatoriais:
