Sujungiant demagogišką retoriką, kruopščiai surežisuotus masinius renginius ir efektyviai išnaudojant modernias technikos priemones, ypač panaudojant kiną ir radiją, Jozefui Gėbelsui pavyko nacionalsocialistinėmis idėjomis indoktrinuoti plačias vokiečių tautos mases bei demonizuoti žydus ir komunistus. Antrojo pasaulinio karo metu J.Gėbelsas buvo asmeniškai atsakingas už savaitinę įvykių apžvalgą, transliuotą kinoteatruose, kuri buvo svarbiausiu vidinės propagandos instrumentu. Be to, jis paskelbė daugybę vedamųjų straipsnių svarbiausiuose laikraščiuose, kurie buvo skaitomi ir per radiją. Jo garsi kalba 1943 m. vasarį Sporto rūmuose, kur jis paragino gyventojus prisijungti prie "totalinio karo", laikoma manipuliavimo liaudimi pavyzdžiu. Antisemitine propaganda ir prieš žydus nukreiptomis akcijomis kaip, pvz., 1938 m. lapkričio mėn. pogromai, jis ideologiškai paruošė sprendimus dėl žydų deportacijos bei žydų ir kitų mažumų sunaikinimo, dėl to laikomas vienu iš svarbiausių holokausto rengėjų.
Išsamūs dienoraščiai, kuriuos J.Gėbelsas rašė nuo 1924 m. iki savo savižudybės, yra svarbūs NSDAP ir nacionalsocializmo laikotarpio istorijos šaltiniai.
Biografija
Joseph Goebbels su žmona frau Magda
Paulis Jozefas Gėbelsas gimė 1897 m. spalio 29 d. Raito miestelyje (dabar Menchengladbacho dalis). Jis buvo trečiasis Frydricho Gėbelso (Friedrich Goebbels; 1867-1929 m.) ir jo žmonos Marijos Katarinos Odenhauzen (Maria Katharina Odenhausen; 1869–1953 m.) sūnus. Su savo broliu Konradu (1893-1949 m.), Hansu (1895-1947 m.) ir seserimis Elizabeta (1901-1915 m.) ir Marija Katarina (1910-1949 m.) augo katalikiškame tėvų name.
1921 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį Heidelbergo universitete.[1] 1924 m. prisijungė prie nacių partijos, dirbo kartu su Gregoru Štraseriu partijos šiaurinėje šakoje. 1926 m. buvo paskirtas Berlyno partinės organizacijos vadovu (gauleiteriu), eidamas šias pareigas pradėjo domėtis propaganda kaip priemone partijos ir jos programos populiarinimui. 1928 metais J. Gėbelsas paskirtas nacionalsocialistų partijos spaudos, propagandos ir kultūros šefu, tapo vienu iš žymiausių partijos narių ir artimu A. Hitlerio patikėtiniu.
1933 m. naciams atėjus į valdžią, paskirtas propagandos ministru. J. Gėbelso vadovaujama Propagandos ministerija greitai perėmė visų Vokietijos masinės informacinės priemonių priežiūrą ir kontrolę. Jis ypač propagandos tikslais naudojosi santykinai naujomis priemonėmis − radiju ir kino filmais. J. Gėbelsas buvo III Reicho naujos moralės kūrėju: „Jūs privalote būti negailestingi, kada kalbama apie tuos, prieš kuriuos mes kovojame, ir ką mes pasmerkiame totaliniam sunaikinimui".
J. Gėbelsas garsėjo kaip oratorius, politinės kovos strategas, Tomo Mano, A. Einšteino, B. Brechto, A. Zejers išvijimo iš Vokietijos iniciatorius. Gebelsui įsakius, buvo nužudytas publicistas fon Oseckis, daug kairiųjų žurnalistų. Jo įsakymu buvo deginamos K. Markso, G. Hegelio, I. Kanto, H. Heinės, T. Mano, L. Tolstojaus, R. Rolano, B. Brechto ir kitos naciams „kenksmingos“ knygos. Viena įsimintiniausių jo organizuotų nacių atakų prieš žydus – Krištolinė naktis (1938 m. lapkričio 9-10 d.), kai buvo įvykdytas vienas žiauriausių nacistinės partijos pogromų: per naktį buvo suimti mažiausiai 25 000 tūkstančiai žydų, 61 nužudytas.
Partijoje J. Gėbelsas buvo vadinamas „nerimstančiu naciu“. Būdamas vienas iš karo šalininkų, Gėbelsas darė viską, kas buvo jo jėgose, kad paruoštų žmones dideliam ir ilgam karui, o 1943 metais Antrajam pasauliniam karui pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, gebelsinė propaganda maskavo vermachto kariuomenės nesėkmes ir iki karo pabaigos palaikė tikėjimą „vokiečių ginklo pergale“.
1943 m. J. Gėbelsas pradėjo spausti Hitlerį įvesti specialias priemones, kurios vėliau tapo „visuotiniu karu“ („totaliniu karu“), įskaitant karui nebūtinų verslų uždarymą, moterų įtraukimą į darbą, prieš tai nuo karinės tarnybos atleistų vyrų šaukimą į vermachtą. Galiausiai 1944 m. liepos 23 d. Hitleris paskyrė jį Reicho įgaliotiniu totaliniam karui. Gėbelsas, daugiausiai nesėkmingai, ėmėsi naujų priemonių padidinti žmonių, galinčių dirbti ginklų gamyboje bei tarnauti vermachte, skaičių.
Po 1944 m. pasikėsinimo į A. Hitlerį, Gėbelsas vienintelis organizavo maištavusių generolų suėmimą ir dalyvavo juos sušaudant.
Sovietų kariuomenei apsupus Berlyną, Gėbelsas liko su Hitleriu, o šiam nusižudžius dienai perėmė kanclerio pareigas. Paskutiniąją gyvenimo dieną jis kartu su žmona kalio cianidu nunuodijo šešis mažamečius vaikus, o vėliau įšėję į šalia bunkerio esantį sodą nusižudė ir patys: Gėbelsas nušovė savo žmoną Magdą, o tada ir pats paleido kulką sau į galvą. Jų kūnai buvo padegti, tačiau neužteko benzino ir jie tik smarkiai apdegė.
Literatūra
Thacker, Toby. Gėbelsas: žmogus, sukūręs Hitlerį. Kaunas: Obuolys, 2014, 553 [1] p.
Išnašos
↑P. J. Goebbels. Wilhelm von Schütz als Dramatiker. Ein Beitrag zur Geschichte der Romantischen Schule // Heidelberg, Universitatverlag, 1922
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
