Kakongo karalystė – senovinė nedidelė karalystė Vidurinėje Afrikoje, dabartinėje Kongo teritorijoje, Kongo upės šiauriniame krante. Šiaurėje ribojosi su Loango karalyste, pietuose su Ngojo karalyste, rytuose su Kongo Imperija. Gyventojai kalbėję kikongo kalbos vojo dialektu. Valstybėje formavosi atskira etninė grupė bavojai.
Istorija
Ankstyvoji Kakongo istorija nežinoma, XIX bei XX a. žodiniai šaltiniai nesuteikia apie tai daug žinių. Archeologiniai tyrinėjimai liudija, kad čia žmonės gyveno geležies amžiuje jau penktame amžiuje prieš mūsų erą, o visuomeninė hierarchija susiklostė pirmaisiais mūsų eros amžiais.
Karalystė pirmąsyk paminėta 1535, kad Kongo Imperijos karalius Afonso I valdo ir šią sritį, ir kitas Kongo upės šiaurinės pakrantės sritis. Daroma prielaida, kad karalystė susiformavo apie XIV a. pabaigoje, kaip Kongo konfederacijos sritis.
Nuo XVI a. Kakongo karalystė nepriklausoma. Portugalų prekiautojai 1620 įkūrė pirmas vario gamyklas, pirko dramblio kaulą, užsiėmė vergų prekyba. Vėliau, septynioliktame amžiuje, čia įsikėlė olandų bei anglų prekiautojai. XVIII a. Kakongo tapo svarbiu prekybos centru, reguliariai prekiaujanti su Olandija, Portugalija, Anglija, Prancūzija.
Ilgainiui Portugalija pavertė ją kolonija Portugalijos Kongu, kuris tapo dabartinės Kabindos pirmtaku.
