Kovo 27

Kovo 27 yra 86-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 87-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 279 dienos.

• Tarptautinė teatro diena;
• Katalikų šalys (2005, 2016) – Velykos.

Fortūnatas – Gabrielius – Ginvilas – Skirmantė

• 1883 – Rytų Prūsijoje pradėtas leisti žurnalas „Aušra“;
• 2006 – Antanas Sireika pratęsė trenerio sutartį su Kauno „Žalgiriu“.

• 1865 m. – Kazimieras Kazlauskas, Lietuvos kunigas, tautinio atgimimo veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1950 m.).
• 1880 m. – Feliksas Vizbaras, inžinierius architektas (m. 1970 m.).
• 1892 m. – Jonas Būtėnas, lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas ir chorvedys.^[1] (m. 1968 m.).
• 1899 m. – Juozas Listopadskis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, vėliau TSRS kariuomenės pulkininkas, pedagogas (m. 1971 m.).
• 1910 m. – Bronis Kaslas, Lietuvos teisininkas (m. 1996 m.).
• 1912 m. – Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė (m. 1992 m.).
• 1918 m. – Bronius Urbanavičius, tarybinių partizanų būrio vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1989 m.).
• 1921 m.:
  • Albinas Morkus, lietuvių rašytojas ir vertėjas (m. 1967 m.).
  • Jokūbas Minkevičius, Lietuvos filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras (m. 1996 m.).
• 1926 m. – Julija Daniliauskienė, Lietuvos tautodailininkė (m. 2009 m.).
• 1931 m. – Vytautas Mizeras, prozininkas, mokytojas ekspertas.
• 1933 m. – Vladas Gasiūnas, Lietuvos dailėtyrininkas, muziejininkas.
• 1935 m. – Laima Dabrienė-Rimkevičiūtė, chorvedė ir muzikos mokytoja.
• 1940 m. – Antanas Šurna, lietuvių aktorius.
• 1941 m. – Tatjana Majorova, Lietuvos teatro aktorė.
• 1942 m.:
  • Alfonsas Lidžius, fizikos mokytojas, savivaldybininkas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis veikėjas.
  • Dalia Viskontienė-Skrinskaitė, muzikos mokytoja, vargonininkė, chorvedė.
  • Vahagnas Grigorianas, Lietuvoje gyvenantis Armėnijos rašytojas ir vertėjas.
• 1944 m. – Regimantas Gudelis, choro dirigentas, pedagogas, socialinių (edukologijos) mokslų daktaras.
• 1945 m.:
  • Juozas Genevičius, Lietuvos skulptorius.
  • Juozas Jarašūnas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Albinas Mitrulevičius, agronomas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Arvydas Garbaravičius, Lietuvos ir Kauno politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Birutė, Lietuvos šokėja, choreografė, pedagogė.
  • Romaldas Zubiela, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Rimvydas Anusauskas, inžinierius, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Saulius Mažulis, inžinierius ir chorvedys.
• 1957 m. – Arvydas Cesiulis, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Danutė Kubilienė, Lietuvos ir Plungės rajono ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
  • Edmundas Atkočiūnas, OFM, lietuvių poetas.
• 1959 m.:
  • Alina Gorevaja, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Gintaras Lazdynas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Virginijus Skroblas, Lietuvos pedagogas, Alytaus miesto visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Vytas Aputis, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Žydrūnas Žvinklys, Lietuvos krepšininkas ir treneris.
• 1971 m. – Evaldas Priudokas, Lietuvos krepšininkas, baigęs karjerą.
• 1972 m. – Saulius Simė, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Vidas Alunderis, Lietuvos futbolininkas. Gynėjo pozicijoje žaidžia Rusijos Baltika Kaliningrad klube. Taip pat kviečiamas ir į nacionalinę rinktinę.
• 1985 m. – Karina Vnukova, lietuvių lengvaatletė, šuolininkė į aukštį. Jai priklauso geriausias Lietuvos keturiolikmečių šuolių į aukštį rekordas, 1 m 78 cm, pasiektas 1999 m. liepos 27 d. Olburge.
• 1989 m. – Šarūnas Vasiliauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno „Žalgirio“ komandoje.

• 1903 – Dovydas Šlapoberskis, spaudos darbuotojas (m. 1969);
• 1686 – Jonas Jokūbas Kvantas, Prūsijos evangelikų liuteronų generalsuperintendentas, rūpinęsis viso Šv. Rašto pirmuoju lietuvišku leidimu (1735);
• 1913 – Petras Rimkūnas, prozininkas.

• 1959 m. – Elžbieta Daugvilienė, Lietuvos tautodailininkė skulptorė (g. 1886 m.).
• 1963 m. – Kostas Sabonis, vargonininkas, dainininkas, chorvedys (g. 1891 m.).
• 1967 m.:
  • Juozas Banaitis, Lietuvos muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas (g. 1908 m.).
  • Viktoras Andriušis, Lietuvos dailininkas, scenografas (g. 1908 m.).
• 1979 m.:
  • Juozas Žiugžda, kalbininkas, istorikas, akademikas (g. 1893 m.).
  • Paulius Širvys, Lietuvos poetas (g. 1920 m.).
• 1981 m. – Jonas Macijauskas, Lietuvos sovietinis karinis veikėjas, generolas majoras (1944 m.) (g. 1900 m.).
• 1982 m. – Vladislovas Martinaitis, inžinierius kelininkas, pirmasis Lietuvos SSR plentų valdybos viršininkas (1944–1955 m.) ir automobilių transporto ir plentų ministras (1955–1976 m.) (g. 1910 m.).
• 1995 m. – Antanas Janonis, Lietuvos botanikas, metodininkas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1913 m.).
• 1998 m. – Bronius Elsbergas, lietuvių architektas (g. 1901 m.).
• 2001 m. – Juozas Jaruševičius, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1930 m.).
• 2004 m. – Alė Kalvaitytė-Velbasienė, Elena Kalvaitytė-Morkūnienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. 1908 m.).

• 1918 – prie Rumunijos prijungta Moldova ir Besarabija.
• 1968 – žuvo Jurijus Gagarinas, pirmasis kosmonautas, pakilęs į kosmosą.

• 1796 m. – Julius Friedrich Heinrich Abegg, vokiečių kriminalistas, penalistas, baudžiamosios teisės profesorius (m. 1869 m.).
• 1817 m. – Karlas Vilhelmas fon Negelis, Šveicarijos botanikas. Aprašė ląstelės branduolio dalijimąsi, Augalų audinių susidarymą ir augimą, indų kūlelių sandarą, atrado paparčių spermatozoidus. Vienas pirmųjų ėmė botanikoje naudotis matematiniais metodais. Sukūrė spekuliatyvią paveldimumo ir evoliucijos teoriją (ortolamarkizmą), pagal kuria organizmų vystymąsi lemia jų nematerialios vidinės savybės (m. 1891 m.).
• 1845 m. – Vilhelmas Konradas Rentgenas, įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją (m. 1923 m.).
• 1847 m. – Otto Wallach, 1910 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 1931 m.).
• 1866 m. – Jekabas Duburas, latvių teatro aktorius, režisierius, dainininkas (m. 1916 m.).
• 1871 m. – Henrikas Manas, vokiečių rašytojas. Tomo Mano brolis (m. 1950 m.).
• 1885 m. – Heinrich Mohn, vokiečių leidėjas (m. 1955 m.).
• 1886 m.:
  • Ludwig Mies van der Rohe, vokiečių architektas, baldų dizaineris, vienas Modernizmo architektūros pradininkų (m. 1969 m.).
  • Sergejus Kirovas, vienas garsiausių tarybinių partinių ir valstybės veikėjų, buvęs VKP(b) CK Politinio biuro narys, žuvęs pasikėsinimo metu (m. 1934 m.).
• 1901 m. – Sato Eisaku, 61-o, 62-o ir 63-io Japonijos ministrų kabineto premjerministras (m. 1975 m.).
• 1904 m. – Elsie MacGill, kanadiečių aeronautikos inžinierė(m. 1980 m.).
• 1917 m. – Cyrus Vance, JAV valstybės sekretorius (1977–1980 m.) (m. 2002 m.).
• 1927 m. – Mstislavas Leopoldovičius Rostropovičius, pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas, mecenatas, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo steigėjas (m. 2007 m.).
• 1931 m. – David Janssen, amerikiečių aktorius (m. 1980 m.).
• 1932 m. – Bailey Olter, buvo Mikronezijos Federacinių Valstijų politiku. Ėjo Mikronezijos viceprezidento pareigas nuo 1983 m. iki 1987 m. Buvo trečiasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas. Prezidento pareigas ėjo nuo 1991 m. iki 1996 m. 1996 m. gale, baigiantis kadencijai, patirė insultą. Likusius 2 jo prezidentavimo metus jo pareigas ėjo viceprezidentas Jacob Nena (m. 1999 m.).
• 1934 m. – Jutta Limbach, vokiečių teisininkė, teisėtyrininkė civilistė ir komercininkė, politikė (SPD), buvusi teisėja, Berlyno laisvojo universiteto (BLU) profesorė, habilituota teisės mokslų daktarė.
• 1942 m. – John Edward Sulston, 2002 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3].
• 1944 m. – Enrikė Baronas Krespo, teisininkas, Ispanijos ir Europos Sąjungos politinis veikėjas.
• 1945 m.:
  • Anna Mae Pictou Aquash, viena žymiausių ir aktyviausių Amerikos Indėnų Judėjimo narių, mikmakų indėnė, 1976 metais rasta nužudyta (m. 1975 m.).
  • Valdis Braunas, latvių fotografas.
• 1947 m. – Janusz Skolimowski, lenkų teisininkas ir diplomatas, nuo 2005 m. Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje.
• 1961 m. – Valērijs Kargins, latvių verslininkas, bankininkas, finansų grupės Parex vadovas.
• 1963 m. – Kventinas Tarantinas, amerikiečių kino režisierius, scenaristas, aktorius, Oskaro ir Auksinės palmės šakelės laimėtojas.
• 1966 m. – Haruto Umezawa, japoniškų komiksų autorius, Mangaka.
• 1969 m. – Mariah Carey, JAV dainininkė, dainų rašytoja, muzikos prodiuserė, muzikos klipo režisierė ir aktorė.
• 1970 m. – Elizabeta Mičel, amerikiečių aktorė.
• 1971 m. – Deividas Kultardas, karjerą baigęs Formulės 1 pilotas, vienas labiausiai patyrusių F1 lenktynininkų, dalyvavęs 247-iuose Grand Prix.
• 1975 m. – Stacy Ann Ferguson, JAV vokalistė, šokėja, aktorė, reperė, modelis ir dainų autorė.
• 1984 m. – Bretas Trevoras Holmanas, Australijos futbolininkas, žaidžiantis atakuojančio arba kairiojo krašto saugo pozicijoje. Nyderlandų klubo AZ Alkmaar žaidėjas.

1986 m. – Manuelis Neueris, Vokietijos futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje.

• 1987 m. – Daglas Reineris Hartris, anglų matematikas ir fizikas, mokslų daktaras. Labiausiai žinomas už skaitmeninės analizės vystymą ir jos taikymą atomo fizikoje (m. 1958 m.).
• 1988 m. – Brenda Song, amerikiečių aktorė, dainininkė.

• 1191 m. – Klemensas III, popiežius nuo 1187 m. gruodžio 19 d. iki mirties (g. 1130 m.).
• 1625 m. – Džeimsas VI, Škotijos, Anglijos ir Airijos karalius, pirmasis pasivadinęs Didžiosios Britanijos karaliumi. Nuo 1567 m. liepos 24 d. jis valdė Škotiją Džeimso VI vardu. Po 1603 m. kovo 24 d. įvykusios Karūnų sąjungos jis Džeimso I vardu tapo ir Anglijos bei Airijos valdovu. Jis buvo pirmasis Stiuartų kilmės Anglijos monarchas, įžengęs į sostą po paskutiniosios Tiudorų valdovės Elžbietos I, nepalikusios paveldėtojo, mirties (g. 1566 m.).
• 1916 m. – Karlis Miulenbachas, latvių pedagogas, kalbininkas, bendrinės latvių kalbos kūrėjas (g. 1853 m.).
• 1952 m. – TOJODA Kiičiro, japonų pramonininkas ir Toyodos staklių fabriko (Toyoda Loom Works) įkūrėjo Sakičio Tojodos sūnus (g. 1894 m.).
• 1967 m. – Jaroslav Heyrovsky, 1959 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (g. 1890 m.).
• 1968 m. – Jurijus Gagarinas, rusų kosmonautas, 1961 m. balandžio 12 d. apskriejęs Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapęs pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą (g. 1934 m.).
• 1983 m. – Janis Ivanovas, latvių kompozitorius (g. 1906 m.).
• 2006 m. – Stanislavas Lemas, žymus lenkų mokslinės fantastikos rašytojas (g. 1921 m.).
• 2007 m. – Paul Christian Lauterbur, 2003 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (g. 1929 m.).
• 2010 m. – Vasilijus Vasilijevičius Smyslovas, Rusijos šachmatininkas, tarptautinis didmeistris, buvęs šachmatų pasaulio čempionu nuo 1957–1958 (g. 1921 m.).

• 2007 – Paul C. Lauterbur, JAV chemikas, Nobelio premijos laureatas (g. 1929).

Vikiteka: Kovo 27 – vaizdinė ir garsinė medžiaga