Lietuvos muzikos ir teatro akademija

54°41′19″š. pl. 25°16′11″r. ilg. / 54.68866°š. pl. 25.26961°r. ilg. / 54.68866; 25.26961

Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Centriniai rūmai (Gedimino pr.)
lot. Academia Musicae et Theatri Lithuaniae
Įkurtas	1933
Tipas	Valstybinis
Biudžetas	11,67 mln. € (2021)
Rektorius	Judita Žukienė
Akademiniai padaliniai	4
Darbuotojų	705 (2022.12.30)[1]
Studentų	1056 (2021.10.01)[2]
Bakalaurai	724
Magistrantai	290
Doktorantai	42
Vieta	Gedimino pr. 42, 01110 Vilnius
Ankstesni pavadinimai	Lietuvos muzikos akademija Valstybinė konservatorija
Svetainė	LMTA.LT

Lietuvos muzikos ir teatro akademija – lietuviškas scenos menų universitetas.

Muzikos mokymo Lietuvoje ištakos siekia XIV a. ir sietinos su muzikų profesionalų rengimu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XVII a. muzikа pradėta dėstyti Vilniaus universitete. 1667 m. universiteto prof. Žygimantas Liauksminas išleido pirmą Lietuvoje natų rašto ir giedojimo vadovėlį „Muzikos mokslas ir praktika“ (lot. Ars et praxis musicae). Muzikos mokyklas išlaikė kai kurie Lietuvos didikų dvarai, Vilniuje XIX a. pab. – XX a. pr. veikė Rusų muzikos draugijos mokykla, būta privačių mokyklų.

Akademijos pamatu tapo 1919 m. J. Naujalio įsteigta Kauno muzikos mokykla, 1933 m. reorganizuota į Kauno konservatoriją.

1945 m. įsteigta Vilniaus konservatorija. 1949 m. Kauno ir Vilniaus konservatorijos sujungtos į bendrą Lietuvos valstybinę konservatoriją (Vilniuje).

1952 m. iki tol rengusi tik muzikus, pradėjo ruošti teatralus.

1975–1995 m. veikė Klaipėdos fakultetai.^[3] 1995 m. prijungti prie Klaipėdos universiteto, 2015 m. tapo šio KU menų akademija. 2018 m. tapo LMTA Klaipėdos fakultetu.^[4]

1989 m. decentralizuojant įsteigtas Kauno fakultetas (vadovas – prorektorius prof. pianistas Ramutis Čepinskas). Jame rengti muzikos atlikėjai ir mokytojai. 2011 m. integruotas į VDU.

2021 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo studijų miestelio (angl. campus) statybas Olandų g. (Antakalnis).^[5]

• 1945–1949 m. Vilniaus konservatorija;
• 1949–1990 m. Lietuvos valstybinė konservatorija / LSSR konservatorija;
• 1990–1992 m. Lietuvos konservatorija;^[6]
• 1992–2004 m. Lietuvos muzikos akademija (LMA);^[7]
• Nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA).

Konservatorijos pavadinimas priklauso aukštesniojo mokslo įstaigos statusą turinčiai meno mokyklai – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijai.

• 1945–1949 m. kompozitorius Jonas Bendorius
• 1949–1983 m. pianistas prof. Jurgis Karnavičius
• 1983–1994 m. kompozitorius prof. Vytautas Laurušas
• 1994–2005 m. muzikologas prof. dr. Juozas Antanavičius
• 2005–2011 m. akordeonininkas prof. Eduardas Gabnys^[8]
• 2011–2021 m. pianistas prof. Zbignevas Ibelgauptas^[9][10]
• 2021–2026 m. muzikologė doc. dr. Judita Žukienė^[11][12]

Kadencija – 5 m. Tas pats žmogus rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.^[13]

Akademija rengia:

• Muzikus (solo atlikėjus ir improvizatorius, orkestrantus, akompaniatorius^[14], siekiančius įvaldyti klavišinius, styginius, pučiamuosius ar mušamuosius instrumentus, chorinės ir orkestrinės muzikos dirigentus);
• Aktorius, režisierius (sceninės muzikos, teatro, kino, televizijos), garso operatorius;
• Menotyrininkus (mokslininkus): muzikologus (muzikos teorijos ir istorijos, etninės muzikos, muzikos estetikos, muzikos filosofijos^[15] ir kitų muzikos mokslo krypčių specialistus), teatrologus, kino mokslo specialistus;
• Šių sričių pedagogus, lektorius, kritikus, publicistus, vadybininkus ir administratorius.

Per 70 m. akademiją baigė virš 9000 specialistų.

Akademija kasmet surengia ~400 viešų nemokamų koncertų. Rengia spektaklius, tarptautinius seminarus, festivalius, konkursus. Dalyvauja tarptautinėse programose ir projektuose.

Kasmet dešimtys akademijos studentų, pedagogais dirbančių menininkų, įv. kolektyvai ir jų vadovai lankosi užsienio šalyse.

Akademiniai padaliniai Veikia 4 fakultetai: Muzikos fakultetas Katedros: Akordeono katedra    Bendrojo fortepijono katedra    Choro dirigavimo katedra    Dainavimo katedra    Dirigavimo katedra    Džiazo katedra    Etnomuzikologijos katedra    Filosofijos ir kultūros mokslų katedra    Fortepijono katedra    Kalbų katedra    Kamerinio ansamblio katedra    Kompozicijos katedra    Koncertmeisterio katedra    Liaudies instrumentų katedra    Muzikos istorijos katedra    Muzikos teorijos katedra    Pedagogikos katedra    Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra    Styginių instrumentų katedra    Vargonų ir klavesino katedra

Teatro ir šokio fakultetas Pagrindinis straipsnis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultetas. Katedros: Meno istorijos ir teorijos katedra Meno vadybos skyrius Šokio ir judesio katedra Vaidybos ir režisūros katedra Nacionalinė kino mokykla Daugiau nei 30 metų akademijoje gyvavusi Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos katedra, nuo 2024 m. rudens reorganizuota į savarankišką padalinį. Klaipėdos fakultetas Pagrindinis straipsnis – LMTA Klaipėdos fakultetas. Katedros: Muzikos katedra Šokio katedra Teatro katedra

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos biblioteka.

Kaupia specializuotą muzikos, teatro, kino ir kitų meno šakų išteklių fondą.

LMTA Centriniai rūmai Gedimino pr. 42, 01110 Vilnius LMTA II (Kongresų) rūmai, Muzikos fakultetas Tilto g. 16/Vilniaus g. 6-2, 01102 Vilnius LMTA III rūmai Gedimino pr. 39, 01109 Vilnius[16] LMTA IV (Sluškų) rūmai, T. Kosciuškos g. 10, 01100 Vilnius

LMTA V rūmai T. Kosciuškos g. 12, 01100 Vilnius LMTA VI rūmai Pamėnkalnio g. 15, 01114 Vilnius LMTA Vilniaus bendrabutis Giedraičių g. 57, 08212 Vilnius LMTA studijų miestelis Olandų g. 21A, 01100 Vilnius LMTA Klaipėdos fakultetas K. Donelaičio g. 4, 92144 Klaipėda

Vikiteka: Lietuvos muzikos ir teatro akademija – vaizdinė ir garsinė medžiaga