Maciej Strubicz

Motiejus Strubičius (lenk. Maciej Strubicz, Strobicz; apie 1530 m. – apie 1604 m.) – Lenkijos kartografas, geografas.

Kilęs iš Silezijos,^[1] priklausė Strubicų dvarininkų giminei. Žygimanto Augusto sekretorius, 1567 m. gavo bajoro titulą.^[2] XVI a. pabaigoje tapo ATR karaliaus S. Batoro pagrindiniu geografu, buvo jo vertėjas.

Daugelio žemėlapių autorius. Vienintelis išlikęs žemėlapis yra „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Livonijos ir Maskvos kunigaikštystės žemėlapis“ (lot. Magni Ducatus Lithuaniae, Livoniae et Moscoviae Descriptio).^[3] Tai buvo 32×39,5 cm formato, 1 : 1 170 000 mastelio žemėlapis, kurį 1589 m. Kelne išspausdino Martinus Cromerus knygoje „Polonia: sive de origine et rebus gestis Polonorum“.^[4] Žemėlapyje Lietuvos plote pavaizduota gerokai daugiau upių ir gyvenviečių negu kitų kartografų darbuose. Jame pažymėta 18 upių – Nemunas, Neris, Vilnia, Žeimena, Šventoji, Laukesa, Merkys, Seira, Šešupė, Venta, Akmena (Danė), Jūra, Mituva (suplakta su Šešuva), Dubysa (suplakta su Nevėžiu), Lankesa, Nemunėlis. Čia yra pažymėtos 25 gyvenvietės – Alanta, Anykščiai, Aukštadvaris, Biržai, Jurbarkas, Kaunas, Klaipėda, Krekenava, Kupiškis, Lazdijai, Leipalingis, Linkuva, Merkinė, Ramygala, Rokiškis, Saločiai, Senasis Daugėliškis, Seredžius, Šventoji, Trakai, Valkininkai, Varniai, Vilnius, Virbalis, Žeimiai. Pavaizduoti didieji Lietuvos miškai – Jurbarko, Viešvilės, Rietavo, Šimonių, Rūdninkų, Dainavos. 1595 m. M. Strubičiaus žemėlapį panaudojo Gerardas Merkatorius panaudojo sudarydamas pasaulio žemėlapį.

XVII a. pradžioje prisidėjo išleidžiant Radvilos Našlaitėlio žemėlapį.