pripažinti Kristupą Meklenburgietį, Rygos arkivyskupui uždraudžiant priimti Liuterio tikėjimą ir pasiskelbti pasaulietiniu kunigaikščiu,
pripažinti šalių sienas 1541 m. sutarties pagrindu.
Trečioji sutartis, pasirašyta tarp Lietuvos-Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto ir Livonijos ordino magistro Vilhelmo Fiurstenbergo 1557 m. rugsėjo 14 d., skelbė Livonijos ordino, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinę sąjungą prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tą pačią dieną sutartis patvirtino karaliaus stovykloje buvę ordino magistras ir Livonijos pasiuntiniai. Šalys įsipareigojo bendrai kovoti su Rusijos agresija.
Prielaidos
1554 m. Livonijos ordinas buvo sudaręs su Maskva 15 metų paliaubų sutartį, praktiškai verčiančia Livoniją Maskvos protektoratu. Tokiai sutarčiai nepritarė dalis Livonijos, vadovaujama Rygos arkivyskupo Vilhelmo Hohencolerno (Prūsijos kunigaikščio Albrechto brolio), siekusi suartėjimo su LDK. Pastarosios politikai sumaniai pasinaudojo tokia situacija. 1557 m. rugpjūčio mėn. prie Livonijos sienos Pasvalyje buvo suorganizuota karinė manifestacija, kurioje dalyvavo virš 20 000 karinės lietuvių ir jiems talkinusių lenkų pajėgos. Tokioje padėtyje atsidūręs naujasis ordino didysis magistras Vilhelmas Fiurstenbergas buvo priverstas pasirašyti Pasvalio sutartį.
Pasekmės
Livonijos problemos sprendimas buvo viena iš svarbiausių XVI a. vidurio LDK politikos krypčių. Pasvalio sutartis reiškė pirmo etapo įsitvirtinant Livonijoje pabaigą, ir kartu padėjo pamatą tolesnei įvykių raidai. Tuo būdu Livonija tapo LDK sąjungininke prieš gresiantį Ivano Rūsčiojo žygį. Tai vienas ryškiausių Žygimanto Augusto laimėjimų, nes Livonija pateko į Lietuvos įtaką. Gautos palankios sąlygos Lietuvos prekėms eksportuoti.
Ši sutartis prieštaravo Livonijos ir Rusijos 1551 m. sutarčiai, pagal kurią šalys įsipareigojo nesudaryti karinės sąjungos su Lenkija, Lietuva ir Švedija. Pasvalio sutartis tapo vienu iš pretekstų prasidėti Livonijos karui (1558–1583 m.).
Pasvalio krašto muziejuje Pasvalio sutarties įvykį liudija nežinomo dailininko paveikslas „Kalavijuočių ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas Pasvalyje atsiprašo Žygimantą Augustą 1557 m. rugsėjo 14 d.“ Vilniuje gyvenančių Pasvalio kraštiečių mokslo ir meno žmonių iniciatyva paveikslą atkūrė dailininkas Jonas Vaitekūnas.[1]
