Tarasas Ševčenka

Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka ukr. Тара́с Григо́рович Шевче́нко
Gimė	1814 m. kovo 9 d. Morynicės, Kijevo gubernija, Rusijos imperija (dabartinė Čerkasų sritis, Ukraina)
Mirė	1861 m. kovo 10 d. (47 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos imperija
Tautybė	ukrainietis
Pilietybė	Rusijos imperija
Veikla	poetas, dailininkas, rašytojas, etnografas.
Išsilavinimas	Imperatoriškoji dailės akademija, Sankt Peterburgas
Vikiteka	Tarasas Ševčenka
Parašas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka (ukr. Тара́с Григо́рович Шевче́нко, taip pat žinomas kaip Kobzarius ukr. Кобзар; 1814 m. kovo 9 d. Morynicėse, Rusijos imperijoje dab. Ukrainos Čerkasų sritis – 1861 m. kovo 10 d. Peterburge, Rusijos imperija) – ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas, etnografas.^[1] Imperatoriaus dailės akademijos akademikas (1860 m.). Kūrė ukrainiečių ir rusų kalbomis. Jo literatūrinis palikimas yra laikomas modernios ukrainiečių literatūros pagrindu.

Gimė V. Engelhardto baudžiauninkų šeimoje. 1823 m. neteko mamos, o 1825 m. ir tėvo. Būdamas 14-kos metų amžiaus pradėjo tarnauti dvarininko namuose. 1828–1831 m. su savo ponu V. Engelhardtu buvo Vilniuje. Vilniaus universitete mokėsi dailės pas Joną Rustemą; tapo 1831 m. sukilimo liudininku.

1831 m. persikraustė į Peterburgą. Ten T. Ševčenka susitiko kraštietį menininką Sotenką. Šis supažindino Tarasą su kitais menininkais, kurie pastebėjo jaunuolyje slypintį talentą ir pradėjo ruoštis išpirkti jį iš baudžiavos. Tuo rūpinosi įžymūs menininkai Karlas Briulovas ir Aleksejus Venecianovas ir poetas Vasilijus Žukovskis. Jie netrukus dvarininkui sumokėjo 2500 rub. ir 1838 m. T. Ševčenka iš baudžiavos buvo išpirktas. Tais pačiais metais jis įstojo į Imperatoriaus dailės akademiją, kurią baigė 1845 m.

Už priklausymą slaptai „Kirilo ir Metodijaus“ draugijai ir maištingus eilėraščius buvo paimtas į rekrutus Orenburge, kur gyveno 1847–1857 m. Išlaisvintas grįžo į Sankt Peterburgą.

Istorinės tematikos kūryboje atskleidžiama ukrainiečių tautos kova su nutautinimu. Palaikė Ukrainos valstybės nepriklausomybės idėją.

Poezija:

• «Кобзар» (1840, „kobzarius“^[2] – liaudies dainius)
• «Гайдамаки» (1841)
• «Гамалія» (1844)
• «Іван Гус» («Єретик») (1845)
• «Наймичка»(1845)
• «Кавказ»(1845)
• «І мертвим, і живим…»(1845)
• «Заповіт»

Poemos:

• «Княжна»
• «Варнак»
• «Іржавець»
• «Чернець»
• «Москалева криниця»

Dramaturgija:

• «Назар Стодоля»

Baladės:

• «Причинна» (1837)
• «Тополя» (1839)
• «Утоплена» (1841)

• 
  Varšuvoje
• 
  Romoje
• 
  Vašingtone
• 
  Vilniuje

Yra keletas memorialinių lentų garsiam poetui ir dailininkui atminti:

• Ukrainoje – Piriatino mieste, kur T. Ševčenka kelis kartus lankėsi 1843–1859 m.
• Rusijoje – Sol-Ilecko mieste, Orenburgo srityje, kur jis tarnavo.
• Lietuvoje – Pilies g. 10, Universiteto g. 7 Vilniuje, kur poetas gyveno 1829–1830 m.

• 
  Piriatine, Ukraina
• 
  Vilniuje, Lietuva

• Kūrinių rinkinys (ukr.)

• Jurgita Lazauskaitė. Tarasas Ševčenka (Тарас Шевченко) Archyvuota kopija 2014-03-09 iš Wayback Machine projekto.. // „Vilnijos vartai“ (Vilniaus apskrities kraštotyra, 2008). Žiūrėta 2014-03-09.
• Tarasas Grigorjevičius Ševčenka (Тарас Григорьевич Шевченко). // „Rašyk.lt“. Žiūrėta 2014-03-09.
• Skulptūra „Tarasas Ševčenka“ (angl.)
• Taraso Ševčenkos interaktyvi biografija