Vakarų frontas (Pirmasis pasaulinis karas)

Vakarų frontas
Priklauso: I pasaulinio karo dalis
Britų okupuoti vokiečių įtvirtinimai Vakarų fronte
Data 1914 m. rugpjūčio 3 d. – 1918 m. lapkričio 11 d. (ugnies nutraukimas) Vieta Belgija, Liuksemburgas, Prancūzija, Rezultatas Sąjungininkų pergalė; Vokietijos žlugimas; Versalio sutarties pasirašymas
Konflikto šalys
Sąjungininkai  Prancūzija Britų imperija  Australija  Kanada Britų Indija Niufaundlandas  Naujoji Zelandija Pietų Afrika Pietų Rodezija Rusijos imperija Italija JAV  Belgija  Portugalija  Tailandas	Centrinių valstybių sąjunga  Vokietijos imperija  Austrija-Vengrija
Vadovai ir kariniai vadai
Ferdinandas Fošas	Helmuth von Moltke Erich von Falkenhayn Paul von Hindenburg Erich Ludendorff Wilhelm Groener
Nuostoliai
Žuvusių, sužeistų ar dingusių 7 947 000	Žuvusių, sužeistų ar dingusių 5 603 000

Vakarų frontas – vienas Pirmojo pasaulinio karo kovos frontų, buvo pradėtas 1914 m. rugpjūčio 3 d. Jis apėmė Belgijos, Liuksemburgo, šiaurės rytines Prancūzijos bei Elzaso-Lotaringijos teritorijas. Ši kovos linija tiesėsi nuo Šiaurės jūros iki pat Šveicarijos. Ji liko nepakitusi iki pat karo pabaigos.

Nuo 1915 iki 1917 m. šiame fronte buvo mestos įvairaus masto pajėgos, tačiau nei vienai pusei nepavyko įgauti didesnio pranašumo ar pergalės. Vienos didžiausių kovų Vakarų fronte pagal žūčių skaičių buvo Verdeno mūšis (700 000 žūčių), Somos mūšis (daugiau nei vienas milijonas žūčių) ir Pašendeilo mūšis (487 000 žūčių).^[1][2]

Siekiant pasiekti pergalę bet kokiais būdais, Vakarų fronte buvo panaudotos naujosios karo technologijos – cheminis ginklas, tankai ir lėktuvai.

Brest-Litovsko taikos sutartimi 1918 m. buvo pasiekta taika Rytų fronte. Taikos Vakarų fronto pusėje teko laukti dar metus – 1919 m. birželio 28 d. Versalyje buvo pasirašyta Versalio sutartis. Ja oficialiai baigtos kovo ne tik Vakarų fronte, tačiau ir baigėsi I pasaulinis karas. Pergalę šventė Sąjungininkų pusė. Tuo tarpu Vokietijos imperija iširo – Prancūzija gavo Elzasą ir Lotaringiją 1870 metų sienose, Belgija – Malmedi, Morene ir Eupenio apskritis, Lenkija – Poznanės provinciją, beveik visą Vakarų Prūsiją, Pomeranijos dalį su išėjimu į Baltijos jūrą. Dancigas paskelbtas nepriklausomu „laisvu miestu“, saugomu Tautų Sąjungos.

• Edmonds, J. E. (1991) [1948]. Military Operations France and Belgium, 1917: 7 June – 10 November. Messines and Third Ypres (Passchendaele). History of the Great War Based on Official Documents by Direction of the Historical Section of the Committee of Imperial Defence. II. Nashville, TN: Imperial War Museum and Battery Press. ISBN 978-0-89839-166-4.
• Liddle, P. H. (1997). Passchendaele in Perspective: The Third Battle of Ypres. Barnsley: Pen & Sword. ISBN 978-0-85052-588-5.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Belgijoje Materialusis Gran Plaso aikštė Briuselyje (1998) · Flamandijos beginažai (1998) · Centrinio kanalo šliuzai (1998) · Belgijos ir Prancūzijos varpinės (1999, kartu su Prancūzija) · Turnė katedra (2000) · Briugės istorinis centras (2000) · Spjeno neolitinės titnago kasyklos (2000) · Architekto Viktoro Hortos pastatai: Taselio, Van Etveldės, Solvė viešbučiai, Hortos muziejus (2000) · Planteno-Moretuso muziejus (2005) · Stoklės rūmai (2009) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Didieji Europos SPA miestai (Spa) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Gerosios Valios kolonijos (Vortelis) (2021, kartu su Nyderlandais)· Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės (2023, kartu su Prancūzija) Nematerialusis Binšės karnavalas (2008) · Procesijų milžinai ir drakonai Belgijoje ir Prancūzijoje (2008, kartu su Prancūzija) · Šventojo kraujo procesija Briugėje (2009) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 10 kitų valstybių) · Houtem Jaarmarkt, metinė žiemos mugė ir gyvulių turgus Houteme (2010) · Krakelingen ir Tonnekensbrand, žiemos pabagos duonos ir ugnies šventė Gerardsbergene (2010) · Leuveno amžiaus ritualų repertuaras (2011) · Pramogų įvairovės palaikymo programa: tradicinių žaidimų išsaugojimas Flandrijoje (2011) · Entre-Sambre-et-Meuse maršai (2012) · Krevečių žvejyba raitomis Oistdunkerkėje (2013) · Kariljono kultūros išsaugojimas: saugojimas, perdavimas, mainai ir sąmoningumo didinimas (2014) · Alaus kultūra Belgijoje (2016) · Briuselio Omegangas, metinė istorinė procesija ir liaudies šventė (2019) · Rago muzikos menas, instrumentinė technika, susijusi su dainavimu, kvėpavimu, vibrato, vietos rezonansu ir linksmumu (2020, kartu su Prancūzija, Italija ir Liuksemburgu) · Varžytinės su kojūkais Namiure (2021) · Tokati, programa skirta išsaugoti tradicinius žaidimus ir sportą (2022, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Tradicinė irigacija: žinios, technikos ir organizavimas (2023, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Gailestingojo Gelio miesto priėmimo į šeimas paveldo apsauga: bendruomeninis rūpinimosi modelis (2023)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Prancūzijoje Šiaurės ir vakarų Mon Sen Mišelis (1979) · Amjeno katedra (1981) · Sen Saven sur Gartampo abatija (1983) · Reimso katedra, buvusi Šv. Remigijaus abatija ir To rūmai (1991) · Belgijos ir Prancūzijos varpinės (1999, kartu su Belgija) · Havras – Ogiusto Perė atstatytas miestas (2005) · Šiaurės-Pa de Kalė kalnakasybos regionas (2012) · Šampanės kalvos, vyndarystės vietos ir rūsiai (2015) Vidurio Šartro katedra (1979) · Versalio rūmai ir parkas (1979) · Fonteblo rūmai ir parkas (1981) · Paryžius, Senos pakrantės (1991) · Buržo katedra (1992) · Luaros slėnis tarp Siuli prie Luaros ir Šalono (2000) · Provenas – viduramžių mugių miestas (2001) · Didieji Europos SPA miestai (Viši) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) Rytų Vezlė abatija ir kalva (1979) · Cistersų Fontenė abatija (1981) · Ark e Senano druskos gamyklos (1982) · Plas Stanislas, Plas de la Karjė ir Plas d’Aljans Nansi mieste (1983) · Strasbūras, Didžioji sala (1988) · Liono istorinės vietos (1998) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Burgundijos teruarai (2015) · Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė (2018) · Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės (2023, kartu su Belgija) Pietų ir Korsika Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje (1979) · Arlio romėnų ir romaniškieji paminklai (1981) · Romėnų teatras su apylinkėmis ir triumfo arka Oranže (1981) · Porto įlanka: Pianos kalankės, Džirolatos įlanka ir Skandolos gamtos rezervatas (1983) · Gardo tiltas (romėnų akvedukas) (1985) · Avinjonas: Avinjono Popiežių rūmai, vyskupų rūmai ir Avinjono tiltas (1995) · Midi kanalas (1996) · Karkasono įtvirtintas miestas (1996) · Sent Emiljono jurisdikcija (1999) · Pirėnai-Monte Perdidas (1997, kartu su Ispanija) · Bordo, Mėnulio uostas (2007) · Albi: vyskupų miestas (2010) · Kosai ir Sevenai, Viduržemio regiono agropastoralinis kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Dekoruota Pont d'Arko ola, žinoma kaip Šoveto Pont d'Arko grota Ardeše (2014) · Nica, žiemos kurortas Žydrojoje pakrantėje (2021) · Korduano švyturys (2021) · Maison Carrée Nimo mieste (2023) Visa šalis Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje (1998) · Vaubano gynybiniai įtvirtinimai (2008) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)· Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių) Ne Europoje Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai (2010) · Taputapuatea (2017, Prancūzijos Polinezija) · Prancūzijos pietų žemės ir jūros (2019) · Pelė ugnikalniai ir miškai ir Šiaurės Martinikos pitonai (2023, Martinika) · Te Henua Enata – Markizų salos (2024, Prancūzijos Polinezija) Nematerialaus paveldo objektai