Žodis Balkanai yra turkiškos kilmės ir reiškia 'kalnas'. Paviršius labai įvairus, išraižytas giliais slėniais, įvairiomis kryptimis besidriekiančiais kalnais ir nedidelėmis, bet gausiomis lygumomis, iš kurių plačiausios yra rytų Trakijoje, rytų Rumelijoje ir Dunojaus žemupyje. Kalnai skiriami į 3 grupes: dinarų sistema, Makedonijos-Trakijos sistema ir Balkanų kalnai. Šiaurėje Balkanai ribojasi su Julijaus Alpėmis ir Karpatais. Per Balkanus teka Dunojus, Sava, Vardaras, Marica. Didžioji Morava. Yra dideli Skadaro (Škoderio), Ochrido, Prespos ežerai.
Klimatas
Balkanuose klimatas yra žemyninis, su šiltomis vasaromis ir šaltomis ir su sniegu žiemomis. Pietinėje pusiasalio dalyje bei Adrijos jūros ir Egėjo jūros priekrantėse vyrauja Viduržemio jūros klimatas. Juodosios jūros priekrantėje vyrauja jūrinis klimatas ir drėgnas subtropinis klimatas. Daugiausia kritulių iškrenta vakariniuose Dinarų kalnų šlaituose, aplink Kotoro įlanką - iki 5000 mm per metus.
Tautos
Balkanų pusiasalis pasižymi didele etnine įvairove, dėl to jame nuolat vyksta svarbūs socialiniai ir politiniai procesai, susiję su tautų sambūviu. Vyrauja pietų slavai (bulgarai, serbai, bosniai, kroatai, slovėnai, makedonai, juodkalniečiai) ir romaniškos rumunų ir moldovų tautos. Šnekama bulgarų, makedonų ir slovėnų kalbomis. Serbų, kroatų, bosnių ir juodkalniečių kalbos – labai panašios, ir anksčiau buvo įvardijamos kaip viena serbų-kroatų kalba. Rumunų ir moldovų kalbos faktiškai yra ta pati dėl politinių priežasčių skilusi rumunų kalba, nors moldovai anksčiau ir naudojo kirilicą, ne rumunų naudojamą lotynišką raštą. Dėl tautų įvairovės yra net susiformavęs terminas – balkanizacija, reiškiantis tautų susiskirstymą į mažesnes, jų fragmentaciją.
Balkanai – savitas kultūrinis regionas, kurio šalys susietos tarpusavyje tam tikrais kultūriniais bruožais. Į šį regioną nuo Ankstyvųjų viduramžių plito kultūra, paremta Bizantijos modeliu: čia išplatinta ortodoksinė krikščionybė, kultūrine kalba buvo laikoma graikų kalba, paplito graikų raštas bei iš jo kilusios rašto sistemos kirilica ir glagolica. Balkanų šalys sudaro atskirą pasaulio civilizaciją.
Skirtingai nei Vakarų Europos civilizacijos istorija, kur niekuomet nebuvo pasiekta vienybės, Balkanų istorijai būdinga tai, kad centralizuotų imperijų amžiai kaitaliojasi su dezintegracijos laikotarpiais.
Balkanai yra strateginėje vietoje, jie yra tarsi tiltas iš pietų ir vakarų Europos į Aziją. Juos įvairiu mastu buvo užkariavę daug kitų tautų – totoriai, turkai, rusai ir kt.
