Chakasų kalba (Хакас тілі) – tiurkų kalbų šeimai, Sibiro tiurkų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama chakasų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Chakasijoje (Rusija). Taip pat vartojama Krasnojarsko krašto Šarypovo rajone ir vietomis Tuvoje. Kalbančiųjų skaičius yra ~52 tūkst., dauguma taip pat kalba rusiškai. 1982 m. dar 10 senyvų žmonių kalbėjo chakasiškai Kinijoje.
Išskiriamos 4 chakasų tarmės:
- sagajų;
- kačinų;
- kyzylų;
- šorų.
Sagajų ir kačinų tarmėmis pagrįsta literatūrinė kalba.
Fonetiškai kalbą sudaro 17 balsių (atskiriant ilguosius ir trumpuosius) bei 24 priebalsiai. Priebalsių minkštumas priklauso nuo balsių: su galinės eilės balsiais eina tvirti priebalsiai, su priekinės eilės – minkšti. Priebalsių minkštumas ir kietumas grafiškai neužrašomas. Kirtis dažniausiai būna paskutiniame skiemenyje. Gramatiškai nesiskiria nuo kitų tiurkų kalbų.
Chakasų abėcėlė kirilicos pagrindu sukurta 1924 m. Tarp 1929 ir 1939 m. buvo lotyniška abėcėlė, vėliau grąžinta kirilica su keletu naujų raidžių – ÿ, ӧ, ң, ғ, і, ӌ. Chakasų kalba leidžiamas laikraštis „Хабар“.
Nuorodos
