Nogajų kalba (ногай тили/nogay tili) – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama nogajų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Šiaurės Kaukaze (Rusija): Stavropolio krašte, Dagestane, Karačiajų Čerkesijoje, Astrachanės srityje. Kalbančiųjų skaičius – 80-90 tūkst. žmonių.
Istorija
Nogajai senovėje priklausė Aukso Ordai ir klajojo Rytų Europos stepėmis – tuomet kalbos arealas buvo kur kas didesnis, nei dabar. XX a. nogajai buvo išblaškyti po TSRS, dalis išvyko į Turkiją, todėl kalba gerokai nunyko. Pirmieji kūriniai nogajų kalba buvo užrašomi arabiškai, 1928–1938 m. naudotas lotynų raštas, o vėliau – kirilica (dabar naudojama abėcėlė patvirtinta 1950 m.). Nogajų kalba leidžiami laikraščiai „Шоьл тавысы“ ir „Ногай давысы“, kalba dėstoma Karačiajų Čerkesijos pedagoginiame institute.
Abėcėlė
| А а
|
Аь аь
|
Б б
|
В в
|
Г г
|
Д д
|
Е е
|
Ё ё
|
| Ж ж
|
З з
|
И и
|
Й й
|
К к
|
Л л
|
М м
|
Н н
|
| Нъ нъ
|
О о
|
Оь оь
|
П п
|
Р р
|
С с
|
Т т
|
У у
|
| Уь уь
|
Ф ф
|
Х х
|
Ц ц
|
Ч ч
|
Ш ш
|
Щ щ
|
Ъ ъ
|
| Ы ы
|
Ь ь
|
Э э
|
Ю ю
|
Я я
|
Tarmės
Išskiriamos trys nogajų tarmės:
- juodųjų nogajų (Qara-Nogay) – Dagestane;
- tikrųjų nogajų – Stavropolio krašte;
- baltųjų nogajų (Aqnogay) – Kubanės baseine Karačiajų Čerkesijoje ir Mineralinių Vandenų rajone.
Pirmosios dvi tarmės labai panašios, o baltųjų nogajų skiriasi žymiau.
Nuorodos
