Nors Dagestanas – viena mažiausių Rusijos respublikų, jis niekada neturėjo vieningos istorijos. Šiaurinė, lyguminė, dabartinio Dagestano dalis vystėsi kaip Ponto stepės dalis, o pietinė, kalnuotoji, dėl sudėtingo reljefo niekuomet nesudarė vieningo politinio junginio, o buvo kaip daugybės kalnų slėnių, valstybėlių ir kultūrų mozaika. Kalnuotasis Dagestanas ir ypač jo pajūrio žemumos buvo vienas iš strateginių kelių skyrusių (ir kartu jungusių) Europą ir Aziją, todėl tai buvo svarbus regionas visoms piečiau egzistavusioms imperijoms.
Seniausiais laikais kalnuotojo Dagestano gyventojus galėjo kultūriškai ir politiškai įtakoti Kaukazo Albanija, o nuo pirmųjų krikščioniškosios eros amžių hegemoniją čia paėmė Partų imperija, vėliau Sasanidų imperija. VIII a. čia islamą ėmė skleisti Kalifatas, kurio svarbiausiu avanposu tapo Derbento miestas.
Tiesa, islamo plitimui labai trukdė kalnų slėnių izoliacija. Todėl islamizacija buvo baigta tik apie XV a., kuomet Dagestanas buvo suspaustas tarp dviejų musulmoniškų imperijų: Aukso ordos šiaurėje ir Timūridų pietuose. XVIII a. pradžioje kalnuotąjį Dagestaną bandė nukariauti ir prie Persijos prijungti Nadyršachas.
Tarp šių išorinių invazijų ir užkariavimų Dagestanas išgyveno dezintegracijos laikotarpius, kuomet atskiruose slėniuose egzistavo smulkios kunigaikštystės. Svarbiausios tarp jų buvo lakų Kuzikumucho kunigaikštystė, darginų Kaitagas, tabasaranų Tabasaranas, avarų Chunzachas ir kt.
XIX a. I pusėje Dagestaną prisijungė Rusijos imperija, tačiau dėl užtrukusio Kaukazo karo kontrolę įgijo tik apie 1859 m. 1860 m. čia suformuota Dagestano sritis (apėmė tik Kalnuotąjį Dagestaną). 1921 m. sudaryta Dagestano autonominė respublika (į kurią įjungtos ir nogajų bei kumykų gyvenamos Pakaspijo žemumos šiaurėje). Nuo 1991 m. yra federacinė Rusijos respublika. Veikia separatistinės organizacijos, kovojančios už krašto nepriklausomybę.
Geografija
Dagestano fizinis žemėlapis
Dagestanas išsidėstęs Šiaurės Kaukazo kalnų rytinėje dalyje. Aukštis iki 4466 m (Bazardiuziu k.). Šiaurėje pereina į Pakaspijo žemumą, plytinčią žemiau jūros lygio (iki -28 m).
Klimatas vidutinių platumų. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo +1,4 °C iki -11 °C (kalnuose), liepos vidutinė temperatūra 24 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 200–800 mm. Didžiausios upės – Terekas, Sulakas, Samuras, Kuma, Rubas.
Šiaurėje būdingos pusdykumės ir dykumos. Pietuose – kalnų plačialapiai (ąžuolai, bukai, skroblai) ir mišrieji miškai, aukštikalnėse – alpinės ir subalpinės pievos.
.svg)
