Rutulai (sav. мыхIаІбыр) – Kaukazo tauta. Gyvena Rusijoje, pietų Dagestane (daugiausia Rutulo rajone) ir šiaurės Azerbaidžane (Šekio, Kacho raj.). Taip pat yra gyvenančių kitur Rusijoje (Stavropolio kr., Rostovo sr.), Ukrainoje, Gruzijoje, Turkijoje. Bendra populiacija – ~100 tūkst. žmonių. Šneka rutulų kalba, priklausančia šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, kuri turi daug tarmių: Muchado, Šinazo, Miuchreko, Ichreko, Borčino–Chnovo. Išpažįsta islamą (sunitai).
Ankstyvoji rutulų istorija susijusi su Kaukazo Albanija, į kurios sudėtį pateko ir Dagestano tautos. Rutulų gyvenama žemė buvo žinoma kaip gelų kraštas. XVI a. sudarė gyvenviečių sąjungą. 1812 m. užkariauti Rusijos.
Verslai
Rutulai verčiasi daugiausia gyvulininkyste (galvijų, avių auginimas) ir žemdirbyste (kviečiai, rugiai, miežiai, soros). Namudiniai verslai – gelumbės, kilimų gamyba, veltinių vėlimas, vilnonės avalynės gamyba, puodininkystė nenaudojant žiedimo rato, akmens, vario, sidabro apdirbimas.
Buitis
Gyvenvietės kūrėsi sunkiai prieinamose vietovėse. Aūlai įtvirtinti – su storomis sienomis, signaliniais ir gynybiniais bokštais. Seniausi rutulų namai būdavo vienaaukščiai, vieno kambario, akmeniniai, atskirti nuo ūkinių statinių. Taip pat būta vieno arba dviejų aukštų namų su kiemu.
Apranga panaši į lezginų. Virtuvėje vyrauja miltiniai, mėsos, pieno patiekalai. Valgomi įvairių pavidalų ir dydžių chinkaliai, sorų ir grūstų miltų košės, virtiniai su įvairiais įdarais.
Papročiai
Būdinga mažoji šeima, nors XIX–XX a. dar buvo gyvenančių išplėstinėmis šeimomis.
Svarbiausia tautinė šventė – er. Ji žymi pavasario ir kalendorinių metų pradžią. Išlikęs turtingas folkloras: pasakos, legendos, apeiginės dainos, posakiai, patarlės, „bardinė“ poezija.
