Kobano kultūra

Kobano kultūra – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1869 m. surastą kapinyną prie Aukštutiniojo Kobano kaimo (Šiaurės Osetija).

Kobano kultūra 2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje – 1 tūkstantmečio pr. m. e. viduryje buvo paplitusi Šiaurės Kaukaze. Kobano kultūra susiklostė iš vietinių kultūrų. Kobano kultūros paminklai – atviros gyvenvietės (Zmeiskoje, Šiaurės Osetija, Seržen-Jurtas, Čečėnija) ir kapinynai – paplitę nuo Kubanės aukštupio iki Dagestano. Pietiniame Kaukaze tuo metu gyvavo Kolchidės kultūra.

Kobano kultūros žmonės ankstyvuoju laikotarpiu vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, iš dalies žemdirbyste, vėlyvuoju (VIII a. pr. m. e. – IV a. pr. m. e.) – gyvulininkyste ir žemdirbyste, lydė spalvotuosius metalus.

Mirusiuosius laidojo po vieną, suriestus, akmeninėse dėžėse (kalnuotose srityse) arba duobėje, apdėtoje akmenimis, su įkapėmis. Kapuose rasta daug bronzinių dirbinių: kirvių, durklų, diržo sagčių, žirgo aprangos dalių, segių, įvijinių apyrankių, plokščiomis galvutėmis smeigtukų, papuošalai puošti geometriniai ornamentais ir gyvūnų piešiniais. Keramika plačiadugnė, lygintu paviršiumi, puošta geom. ornamentu. Kobano kultūros paminkluose t. p. rasta sidabrinių ir bronzinių indų, stiklo karolių. Kobano kultūros gyventojai palaikė ryšius su kitų Kaukazo sričių, pietvakarių Azijos, Krymo, Mažosios Azijos gyventojais, vėlyvuoju laikotarpiu kultūrai įtaką darė skitai ir sarmatai.^[1] Bendrai su Kolchidės kultūra išsivystė menas, vadinamas Kolchidės – Kobano bronza.

• Joachim Śliwa (red.), Jan Chochorowski, Józef Andrzej Gierowski, Stanisław Grodziski, Jerzy Wyrozumski: Stary i nowy świat: od „rewolucji“ neolitycznej do podbojów Aleksandra Wielkiego. Kraków: Fogra ; Warszawa : Świat Książki, 2005, s. 422. ISBN 83-85719-83-0 (t. 2).

Ž • A • R Europos bronzos amžiaus kultūros Egėjo Minojinė (XXXVII-XII) · Kikladų (XXXIV-XII) · Helados (XXVIII-XII) Viduržemio jūros Nuragų (XX-VIII) · Apeninų (XVI-XII) · Vilanovos (XI-VIII) · Teramaros (XX-VIII) · Golasekos (X-VI) Atlanto Varpinės keramikos (XXVIII-XVIII) · Britanija (XXV-IX) Juodosios jūros Maikopo (XXXVII-XXVI) · Ezero (XXXIII-XXVIII) · Glinos (XXXV-XXII) · Verbicioaros (XXXV-XXII) · Katakombų (XXIII-XIII) · Bilozero (XIII-X) · Kobano (XI-VI) · Kolchidės (XI-VI) Vidurio Europos Kotofenio (XXXV-XXII) · Murešo (XXXV-XXII) · Otomanio (XXI-XVI) · Nouos (XXI-XVI) · Vitenbergo (XXI-XVI) · Čineco (XIX-IX) · Uneticės (XVIII-XVII) · Pilkapių (XVI-XIII) · Monteoru (XXI-XVI) · Laidojimo laukų (XIII-VIII) · Lužitėnų (XIII-VI) Baltijos jūros Skandinavijos (XVI-VI) · Lietuvos (XVI-VI) Rytų Europos Poltavkos (XXVII-XXII) · Dniepro vidurupio (XXII-XVI) · Abaševo (XVIII-IX) · Balanovo (XVIII-IX) · Srubna (XVIII-XII) · Pozniakovo (XVIII-XII) · Čirkovo (XVI-VIII) · Tšinieco (XIX-XIII) · Komarovo (XV-VII) · Sosnicos (XV-VII) · Belogrodovo (IX-VIII) · Bondarichos (XII-VIII) · Černiachovo (XII-VIII) · Brūkšniuotosios keramikos (XII-VIII) · Černolesės (IX-VII) Visos datos žymi amžius prieš mūsų erą