Lemkai (rusin. Лeмкы, lenk. Łemkowie, ukr. Лемки) – tauta, gyvenanti Karpatų Rusios Lemkų regione, etnografiniame Karpatų kalnų ir priekalnių regione, kuris apima Ukrainą, Slovakiją ir Lenkiją. Taip pat įvardijami ukrainiečių etnine grupe.[1]
Jų priklausymas kitoms etninėms grupėms vertinamas prieštaringai. Kai kurie lemkai savo etnosą laiko rusinų arba ukrainiečių pogrupiu. Kitos Karpatų etninės grupės, save laikančios rusinais ir ukrainiečiais, yra boikai ir huculai. Šių grupių nariai istoriškai buvo vadinami ir kitais pavadinimais, pavyzdžiui, verchovinais (verkhovyntsi, 'kalniečiai'). Karpatų aukštumų gyventojų bendruomenės, kalbančios ta pačia tarme, skirtingose šalyse dėl valstybės remiamo švietimo ir žiniasklaidos įtakos priskiria save skirtingoms etninėms grupėms. Kartais, laikui bėgant, šių bendruomenių tautinė tapatybė keičiasi. Slovakijoje nuo 1991 iki 2001 m. per gyventojų surašymus save laikančių ukrainiečiais sumažėjo 2 467 žmonėmis (18,6 % mažiau), o save priskiriančių rusinams padaugėjo 7 004 žmonėmis (40,6 % daugiau). Tačiau neaišku, ar tai susiję su tais pačiais asmenimis, kurie pakeitė savo tapatybę, ar su tuo, kad daugiau jaunų respondentų pirmą kartą pasirinko rusinų kalbą, ar su migracija.[2] Pažymėtina, kad gyventojų surašymo anketoje „lemkų” pasirinkimo nebuvo, todėl nemažai rusinais save laikančių Slovakijos piliečių galėjo save priskirti „kitoms etninėms grupėms”.
Lemkų šnekamoji kalba, kurios kodas pagal ISO 639-3 yra rue, kartais apibūdinama kaip atskira kalba, kartais įvardinama kaip rusinų kalbos tarmė arba ukrainiečių kalbos tarmė. Ukrainoje beveik visi lemkai kalba ir lemkų, ir standartine ukrainiečių kalba (2001 m. Ukrainos gyventojų surašymo duomenimis). Ukraina (kitaip nei kaimyninės šalys) neigia atskirą etninį ir kalbinį lemkų statusą. 2011 m. Lenkijos gyventojų surašymo metu 11 000 žmonių deklaravo lemkų tautybę, iš jų 6 000 deklaravo tik lemkų tautybę, 4 000 deklaravo dvigubą tautinę tapatybę – lemkų-lenkų, o 1 000 deklaravo lemkų tapatybę kartu su nelenkiška tapatybe.[3]
Tradiciškai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste.[1]
Išnašos