- Apie dabartinę apskritį Lenkijoje žr. Luko apskritis.
Luko apskritis
Landkreis Lyck
|
|
|
← ![]()
|
1818 – 1945
|
 →
|
|
 Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
|
|
|
| Administracinis centras |
Lukas
|
|
|
| 1818-1905 |
 Gumbinės apygarda
|
| 1905-1945 |
Alnaštyno apygarda
|
|
|
| Gyventojų |
54 222 (1900), 56 129 (1939)
|
| Plotas |
1 114,03 km² (1910)
|
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda
Luko apskritis (vok. Landkreis Lyck) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Lukas.
Geografija
Luko apskritis apėmė Rytų Prūsijos provincijos pietrytinę dalį, ribojosi su Johanisburgo, Lėciaus ir Alėckos apskritimis bei Lenkijos karalyste. Apskrities plotas 1910 m. buvo 1 114,03 km².
Istorija
Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Luko apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Luke įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 9 parapijos. 1905 m. Luko apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1920 m. liepos 11 d. apskritis padalyta tarp Vokietijos ir Lenkijos. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Luko miestas bei 157 savivaldybės.
1945 m. po Raudonosios armijos puolimo iš 52 795 gyventojų neliko 10 789; apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorija priskirta Balstogės vaivadijai, 1975 m. – Suvalkų vaivadijai, nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.
1890 m. lenkais užsirašė 39 000 gyventojų.
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai |
Viso gyventojų |
Evangelikai |
Katalikai |
Judėjai
|
| 1890 |
54804 |
|
857 |
357
|
| 1900 |
54222 |
52163 |
1195 |
|
| 1910 |
55579 |
52712 |
1818 |
|
| 1925 |
55579 |
56030 |
1900 |
273
|
| 1933 |
55579 |
55153 |
2260 |
205
|
| 1939 |
56129 |
52816 |
2031 |
30
|
Landratai
- 1818: Ernst Friedrich Philipp von Kannewurf
- 1837: Willwodinger
- 1843: Anton von Wegnern
- 1852: Lauterbach
- 1853: Rudolf von Kannewurff
- 1857: Rudolf Levin von Marschall
- 1857: Hermann Wilhelm Karl August von Brandt
- 186?: von Trotta gen. von Treyden
- 1867: Eugen Drewello
- 1875: Robert von der Marwitz
- 1888: Karl von der Groeben
- 1893: Friedrich Wilhelm Max Tappenbeck
- 1900: Franz Behrend
- 1905: Georg Wilhelm Suermondt
- 1913: Max Peters
- 1928: Ernst Adolf Döbereiner
- 1935: Knispel
- 1939: Kulessa
- 1939: Dietrich von Ploetz
Šaltiniai
Nuorodos
.svg){kind=small}
