Roald Amundsen

Roald Amundsen norv. Roald Engelbregt Gravning Amundsen

Roaldas Amundsenas
Gimė	1872 m. liepos 16 d. Borge, Norvegija
Mirė	1928 m. birželio 18 d. (55 metai)
Tėvai	Jens Amundsen ir Hanna Sahlqvist

Veikla	Norvegijos keliautojas, poliarinių sričių tyrinėtojas

Vikiteka	Roald Amundsen
Parašas

Roalis Amundsenas (norv. Roald Engelbregt Gravning Amundsen; 1872 m. liepos 16 d. – 1928 m. birželio 18 d.) – norvegų keliautojas, poliarinių sričių tyrinėtojas.^[1]

1910–1912 m. vadovavo Antarktidos ekspedicijai į Pietų ašigalį, kurį kartu su keturiais bendrakeleiviais pasiekė 1911 m. gruodžio 14 d., tapdamas pirmuoju žmogumi, pabuvojusiu Pietų ašigalyje.^[2] Jis taip pat pirmasis žmogus, pasiekęs ir Pietų, ir Šiaurės ašigalius bei vienas pirmųjų, pradėjusių naudoti vandens lėktuvus ir dirižablius arktiniuose tyrinėjimuose.

Biografija

Jaunystė

R. Amundsenas gimė 1872 m. liepos 16 d. pietvakarių Norvegijos miestelyje Borge (tarp Sarpsborgo ir Fredrikstado) laivų valdytojo ir kapitono Jenso Amundseno šeimoje. Roaldas Amundsenas buvo ketvirtas sūnus šeimoje. Amundseno mama nenorėjo, kad Roaldas užsiimtų jūrininkyste, ji siekė, kad sūnus taptų gydytoju. 1890 m. Amundsenas įstojo į Kristianijos universiteto medicinos fakultetą. 1892 m. mirus motinai, Amundsenas metė medicinos studijas ir 1894–1899 m. dirbo jūreiviu bei šturmanu įvairiuose laivuose. 1897–1899 m. dalyvavo Belgijos ekspedicijoje į Antarktidą. 1901 m. tyrinėjo Naujosios Žemės, Špicbergeno ir Šiaurės Sibiro pakarantes.

Šiaurės vakarų kelias

1903 – 1906 m. Amundseno ekspedicija pirmą kartą sėkmingai praplaukė šiaurės vakarų jūrų keliu pro Kanados archipelago sąsiaurius nuo Grenlandijos iki Aliaskos bei nustatė Šiaurės magnetinio poliaus tašką.

Pietų ašigalis

Amundsenas planavo keliauti į Šiaurės ašigalį, tačiau išgirdęs, kad 1909 m. jį jau pasiekė Robertas Piris, nusprendė keliauti į Pietų ašigalį. Tuo pačiu metu Pietų ašigalį bandė pasiekti ir britų keliautojas Robertas Skotas. 1910 m. Amundsenas pasiekė Antarktidą, 1911 m. spalio 20 d. pradėjo savo ekspediciją į Pietų ašigalį ir po 35 dienų gruodžio 14 d. pasiekė Pietų ašigalį aplenkdamas savo varžovą Robertą Skotą vienu mėnesiu. Amundseno pasiekimas oficialiai buvo paskelbtas 1912 m. kovo 7 d. jam atvykus į Hobartą Australijoje.

Kiti žygiai ir žūtis

1918 m. Amundsenas išplaukė iš Norvegijos šiaurės rytų keliu. Amundsenas planavo plaukti Šiaurės ašigalio link, kaip tai buvo padaręs F. Nansenas, bet jam nepasisekė. 1920 m. jis pasiekė tik Beringo sąsiaurį.

1926 m. Amundsenas su bendražygiais praskrido virš Šiaurės ašigalio italų aeronautikos inžinieriaus Umberto Nobilės sukurtu dirižabliu. Jie išskrido iš Špicbergeno 1926 m. gegužės 11 d. ir po dviejų dienų nusileido Aliaskoje.

1928 m. birželio 18 d. Amundsenas išskrido kaip gelbėjimo misijos vadovas ieškoti dingusios Umberto Nobilės ekspedicijos, skridusios į Šiaurės ašigalį. Kai Amundseno lėktuvas buvo Lokių salos rajone Barenco jūroje, radistas pranešė, kad skrenda tirštame rūke, vėliau ryšys nutrūko. Lėktuvas, kuriuo skrido Amundsenas, iki šiol nerastas.

Atminimo įvertinimas

Roaldo Amundseno garbei pavadinti jūra, kalnai rytų Antarktidoje, ledynas Rytų Antarktidoje, amerikiečių mokslinė Amundseno-Skoto stotis Pietų ašigalyje, įlanka Arkties vandenyne ir Mėnulio krateris. Už geografinius atradimus Norvegijoje R. Amundsenui pastatyti paminklai, atidarytas muziejus. Jis taip pat apdovanotas aukščiausiu civiliniu JAV apdovanojimu – JAV Kongreso aukso medaliu bei Prancūzijos Garbės legiono ordinu.

Šaltiniai

↑ Roald Amundsen(parengė Stasys Vaitekūnas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-23).
↑ Stasys Vaitekūnas. Amundsen Roald (Roalis Amundsenas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 459 psl.