Spalio 20

Spalio 20 yra 293-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 294-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 72 dienos.

(kol kas neįvesta)

Irena – Gedas – Deimina – Adelina – Adelė

• 1372 – Palangos mūšis: prie Šventosios upės ties Palanga lietuviai užuolė Livonijos magistrą su palyda;
• 1655 – Pasirašyta Kėdainių sutartis, pagal kurią LDK nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė uniją su Švedija;
• 1923 – pirmą kartą pakilo J. Dobkevičiaus konstrukcijos lėktuvas DOBI-II;^[1]
• 1988 – LKP CK plenume pirmuoju LKP sekretoriumi su Maskvos palaikymu ir Sąjūdžio pritarimu paskirtas Algirdas Brazauskas.

• 1677 m. – Stanislovas Leščinskis I, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1704–1709 ir 1733–1736 m., Lotaringijos hercogas (m. 1766 m.).
• 1733 m. – Adomas Stanislovas Tadeušas Naruševičius, Abiejų Tautų Respublikos istorikas, poetas, vyskupas (m. 1796 m.).
• 1841 m. – Mykolas Kazimieras Girdvainis, Lietuvos ichtiologas, bitininkas. Žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (m. 1925 m.).
• 1863 m. – Petras Dvaranauskas, Romos katalikų kunigas Lenkijoje ir Lietuvoje, spaudos bendradarbis, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas (m. 1958 m.).
• 1876 m. – Juozapas Albinas Herbačiauskas, lietuvių rašytojas, literatūros kritikas. Vienas esė pradininkų lietuvių literatūroje (m. 1944 m.).
• 1890 m.:
  • Leonas Bistras, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, vienas iš aktyviausių tarpukario Lietuvos politikų (m. 1971 m.).
  • Matas Šalčius, lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas (m. 1940 m.).
• 1893 m. – Rapolas Jakimavičius, dailininkas, skulptorius (m. 1961 m.).
• 1896 m. – Bronius Ivanauskas, teisininkas, aukšto rango karininkas (pulkininkas leitenantas), lietuvių išeivijos veikėjas (m. 1976 m.).
• 1902 m. – Petras Kadziauskas, agronomas, mokslininkas (m. 1987 m.).
• 1911 m. – Julius Mačiulis, dainininkas (tenoras), vargonininkas, pedagogas ir chorvedys.
• 1913 m. – Pranas Kupčikas, lietuvių muzikos instrumentų meistras (m. 2006 m.).
• 1914 m.:
  • Leonas Baltrūnas, Lietuvos krepšininkas, Lietuvos ir Australijos krepšinio treneris (m. 1993 m.).
  • Petras Jašinskas, Lietuvos gydytojas rentgenologas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1986 m.).
• 1917 m. – Aldona Babinienė-Motiekaitytė, pianistė, chorvedė, pedagogė.
• 1923 m. – Aldona Lučinskienė, Lietuvos botanikė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1928 m. – Mykolas Sluckis, rašytojas prozininkas^[2][3]. (m. 2013 m.)
• 1929 m. – Jonas Kelevišius, pedagogas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1930 m. – Vytautas Mikalauskas, lietuvių kompozitorius, pianistas (m. 2004 m.).
• 1935 m. – Anicetas Jonutis, Lietuvos dailininkas tekstilininkas.
• 1937 m. – Irena Kubilienė, Lietuvos pedagogė, socialinių mokslų daktarė, visuomenės veikėja.
• 1938 m. – Danutė Andrijauskienė, Lietuvos poetė.
• 1940 m. – Darius Staugaitis, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Rimantas Mykolas Kanapėnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1943 m. – Romualdas Juknys, Lietuvos ekologas, aplinkotyrininkas (m. 2024 m.).
• 1944 m.:
  • Eugenija Adaškevičienė-Bugarevičiūtė, Lietuvos pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė. 1963–1972 m. daugkartinė Lietuvos slidinėjimo čempionė ir prizininkė, sporto meistrė.
  • Gintautas Petraitis, Lietuvos šachmatininkas, šachmatų treneris, tarptautinis korespondencinių šachmatų didmeistris (2010 m.) (m. 2022 m.).
• 1947 m.:
  • Angelė Sermontienė, Lietuvos ir Klaipėdos miesto ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
  • Valentinas Baltrūnas, geologas, Trakų rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Marijona Batutytė-Tatarūnienė, Lietuvos tinklininkė.
• 1961 m. – Algirdas Januševičius, lietuvių trimitininkas, Lietuvos Valstybinio Simfoninio orkestro trimitų grupės koncertmeisteris, ansamblio Sostinės vario kvintetas meno vadovas, aktyviai koncertuojantis Europoje ir už jos ribų.
• 1962 m. – Audrius Ambrasas, Lietuvos architektas.
• 1963 m. – Teresa Demeško, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1965 m. – Vilhelminas Janušonis, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Antanas Kučinskas, Lietuvos kompozitorius, humanitarinių mokslų daktaras.

• 1690 m. – Mykolas Bujnovskis, religinis rašytojas (g. 1632 m.).
• 1768 m. – Antanas Bartoševičius, pamokslininkas (g. 1726 m.).
• 1920 m. – Antanas Matulaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, valstybės veikėjas (g. 1895 m.).
• 1928 m. – Juozas Vaclovas Lukoševičius, žymus Lietuvos geologas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1863 m.).
• 1943 m. – Jonas Laurinavičius, knygnešys^[4] (g. 1861 m.).
• 1966 m. – Vaclovas Vaidotas, Steigiamojo Seimo narys, visuomenės veikėjas (g. 1890 m.).
• 1971 m. – Kazys Karpius, Karpavičius, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1895 m.).
• 1975 m. – Jonas Pyragius, Lietuvos karinis ir sporto veikėjas, aviacijos majoras, sklandytojas (g. 1901 m.).
• 1980 m. – Stasys Pundzevičius, Lietuvos karinis veikėjas, divizijos generolas (g. 1893 m.).
• 1981 m.:
  • Bronius Edmundas Dailidė, Lietuvos diplomatas (g. 1892 m.).
  • Petras Baravykas, Lietuvos baleto artistas (g. 1914 m.).
• 2005 m. – Povilas Kostrauskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1927 m.).
• 2007 m. – Rolandas Šaduikis, ralio lenktynininkas^[5] (g. 1973 m.).
• 2018 m. – Romualdas Kvintas, Lietuvos skulptorius (g. 1953 m.).
• 2021 m. – Jonas Mačiukevičius, Lietuvos poetas, prozininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1939 m.).^[6]
• 2022 m. – Gintautas Petraitis, Lietuvos šachmatininkas, šachmatų treneris, tarptautinis korespondencinių šachmatų didmeistris (2010 m.) (g. 1944 m.).^[7]
• 2023 m. – Algimantas Raudonikis, Lietuvos kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas (g. 1934 m.).^[8]

• 2004 – išleista pirmoji operacinės sistemos Ubuntu versija.

• 1819 m. – Báb, babizmo pradininkas ir vienas iš trijų pagrindinių Bahajų tikėjimo asmenybių (m. 1850 m.).
• 1854 m. – Žanas Nikolas Artūras Rembo, prancūzų poetas, vienas aktyviausių dekadentų. Sukūrė garsiausius savo kūrinius būdamas dar paauglystėje (m. 1891 m.).
• 1859 m. – Džonas Diujis, filosofas, psichologas, edukologas. Kolumbijos universiteto filosofijos profesorius, vienas žymiausių pragmatizmo filosofijos atstovų (m. 1952 m.).
• 1893 m. – Milda Brehmanė-Štengelė, latvių dainininkė (mecosopranas, sopranas) (m. 1981 m.).
• 1923 m. – Otfrydas Proisleris, vienas žymiausių Vokietijos vaikų rašytojų, savo knygomis pripažinimą pelnęs ne tik savoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių.
• 1928 m. – Li Peng, Kinijos politikas, premjeras 1987–1998 m., parlamento pirmininkas 1998–2003 m.
• 1940 m. – Kathy Kirby, britų dainininkė^[9].
• 1942 m. – Christiane Nüsslein-Volhard, 1995 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[10].
• 1945 m. – Claes-Göran Hederström, švedų dainininkas (m. 2022 m.).
• 1950 m. – Tom Petty, amerikiečių muzikantas ir aktorius.
• 1958 m.: 
  • Viggo Mortensen, danų kilmės amerikiečių teatro ir kino aktorius, poetas, muzikantas, fotografas bei tapytojas.
  • Scott Hall, amerikiečių profesionalus imtynininkas, žinomas dėl savo veiklos „World Wrestling Federation“ (WWF, dabar WWE) ir „World Championship Wrestling“ (WCW) (m. 2022 m.).
• 1971 m. – Dannii Minogue, australų dainininkė.
• 1972 m. – Calvin Cordozar Broadus, Jr., amerikiečių reperis, dainų prodiuseris, aktorius.
• 1975 m. – Nadine Kleinert, Vokietijos lengvaatletė, kuri specializuojasi rutulio stūmimo rungtyje. Šalies olimpinės rinktinės narė.
• 1981 m. – Francisco Javier Rodríguez Pinedo, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir PSV Eindhoven klubo gynėjas.
• 1982 m. – Chosė Chaveras „Chučo“ Akasusas, profesionalus Argentinos tenisininkas. Chosė gimė Posadasase, Argentinoje. Tačiau dabar gyvena Argentinos sostinėje Buenos Airese. Šiuo metu ATP reitinge Akasusas užima 51 vietą. Aukščiausia jo pasiekta vieta reitinge buvo dvidešimtoji. Jis kaip ir kiti jo tautiečiai labiausiai mėgsta grunto kortus. Chosė yra žinomas dėl savo stipraus padavimo ir smūgių. Akasusas naudoja Topper aprangą ir Head raketę. Šį argentinietį treniruoja Gabrielis Markusas. Chosė profesionalu tapo 1999 metais.
• 1983 m. – Mikelis Vormas, olandų profesionalus futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Utrechto FC klubo vartininkas.

• 1187 m. – Urbonas III, popiežius nuo 1185 m. gruodžio 25 d. iki mirties.
• 1794 m. – Džeimsas Adamas, škotų architektas, dizaineris (g. 1732 m.).
• 1890 m. – Kapitonas Seras Richard Francis Burton, KCMG, FRGS, anglų keliautojas, geografas, vertėjas, etnologas, (g. 1821 m.).
• 1932 m. – Džiovanis Batista Pirelis, italų pramonininkas įsteigęs vieną iš pirmųjų gumos gaminių fabrikų, kuriame nuo 1899 m. gaminamos padangos automobiliams^[11] (g. 1848 m.).
• 1964 m. – Herbertas Hūveris, 31-asis JAV prezidentas, valdęs nuo 1929 iki 1933 m (g. 1874 m.).
• 1980 m. – Isobel Barnett, britų televizijos įžymybė (nusižudė po to, kai paaiškėjo kad ji vagiliavo parduotuvėse) (g. 1918 m.).
• 1984 m.:
  • Karlas Ferdinandas Koris, JAV gydytojas, biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1896 m.).
  • Polis Adrienas Morisas Dirakas, anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1902 m.).
• 1987 m. – Andrejus Nikolajevičius Kolmogorovas, rusų matematikas^[12] (g. 1903 m.).
• 2003 m. – Donald G. Jackson, JAV kino režisierius (g. 1943 m.).
• 2020 m. – Džeimsas Randis, iliuzionistas ir paranormalių reiškinių skeptikas bei tyrėjas.^[13][14] Iki 60 metų dirbęs magu, Randis nutarė mesti šią specialybę ir pradėjo tirti paranormaliais bei antgamtiniais vadinamus reiškinius. Jis buvo dažnas svečias tokiose televizijos laidose kaip The Tonight Show Starring Johnny Carson ir Penn & Teller: Bullshit! (g. 1928 m.).
• 2021 m. – Mihalas Čiksentmihalis, vengrų psichologas (g. 1934 m.).^[15]
• 2022 m. – Antonas Dončevas, bulgarų rašytojas (g. 1930 m.).^[16]