Spalio 27

Spalio 27 yra 300-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 301-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 65 dienos.

• Žvalgų diena, profesinė

LR VSD ir AOT departamento darbuotojų šventė.

Ramojus – Tautmilė – Vincentas – Sabina

• 1918 – Įkurta Lietuvos karinė žvalgyba;
• 1999 – Lietuvos prezidentas priėmė Rolando Pakso vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą ir dekretu nurodė jai toliau dirbti, ministro pirmininko pareigas pavedė eiti Irenai Degutienei.

• 1880 m. – Julius Baniulis, JAV lietuvių kultūros veikėjas, literatas, vertėjas (m. 1943 m.).
• 1887 m. – Albinas Iešmanta, pedagogas ir chorvedys (m. 1988 m.).
• 1890 m. – Kleopas Vytautas Michalauskas, Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas leitenantas (m. 1943 m.).
• 1920 m. – Pranas Dauknys, lietuvių kunigas, Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (m. 2002 m.).
• 1924 m. – Česlovas Jakimavičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1928 m. – Vladas Vilimas, inžinierius, pedagogas, habilituotas technikos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1930 m. – Vytautas Kugevičius, Lietuvos architektas, muzikas.
• 1937 m. – Raimundas Leonas Rajeckas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
• 1939 m.:
  • Hermanas Jonas Šulcas, Lietuvos kunigas salezietis, misionierius, globos namų, amatų mokyklos ir gimnazijos Ruandoje ir Jaunimo sodybos Kretingos rajone, Kėkštuose, steigėjas.
  • Valerijonas Kubilius, agronomas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis veikėjas.
• 1943 m. – Algirdas Romualdas Paulavičius, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2020 m.).
• 1944 m.:
  • Donatas Čijunskis, ūkininkas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vincenta Bubilienė, gydytoja, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Remigijus Songaila, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1950 m. – Stanislav Korčynski, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Danutė Prišmantienė, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m.:
  • Genovaitė Četkauskienė-Vaišaitė, chorvedė ir pedagogė.
  • Povilas Malakauskas, buvęs VSD generalinis direktorius, Krašto apsaugos ministerijos darbuotojas.
• 1956 m. – Violeta Bubelytė, Lietuvos fotografė.
• 1958 m. – Jurgis Staševičius, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Marė Valaitienė, Lietuvos ir Plungės rajono politinė veikėja.
  • Rimantė Misiūnienė, statybos inžinierė-ekonomistė, Lietuvos ir Joniškio rajono visuomenės ir politinė veikėja.
• 1962 m. – Gintaras Songaila, Lietuvos politikas, TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininkas.
• 1963 m. – Algis Želvys, lietuvių kalbos mokytojas metodininkas, teatro mokytojas ekspertas, buvęs Lietuvos dramos mokytojų asociacijos prezidentas.
• 1966 m. – Raimondas Šukys, teisininkas, politikas, Seimo narys, LR sveikatos apsaugos ministras, buvęs LR Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, LR vidaus reikalų ministras, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dėstytojas, teisėtyrininkas civilistas.
• 1981 m. – Elena Pranckėnaitė, Lietuvos archeologė, Klaipėdos universiteto, Humanitarinių mokslų fakulteto, Istorijos katedros, doktorantė.
• 1982 m. – Gediminas Paulauskas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje. Didžiąją savo karjeros dalį praleido Panevėžio „Ekrano“ klube. Kviečiamas taip pat ir į nacionalinę rinktinę.

• 1430 m. – Vytautas Didysis, Lietuvos didysis kunigaikštis (1401–1429, iš tikro – 1392–1429; 1422–1423 m. – kartu ir Čekijos karalius) ir Lietuvos karalius (1429–1430 m.). Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis (g. 1350 m.).
• 1890 m. – Juozapas Holiakas, Lietuvos vyskupas sufraganas, pedagogas, rašytojas (g. 1812 m.).
• 1913 m. – Antanas Kaupas, Lietuvos kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1870 m.).
• 1927 m. – Leonas Ereminas, lietuvių vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.^[1] (g. 1863 m.).
• 1937 m. – Antanas Bizauskas, Lietuvos knygnešių organizatorius, kunigas (g. 1861 m.).
• 1943 m. – Vladas Čekauskas, Lietuvos kariuomenės karininkas, antinacinio pasipriešinimo dalyvis (g. 1897 m.).
• 1965 m. – Peliksas Bugailiškis, Lietuvos teisininkas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, kraštotyrininkas, muziejininkas, politinis veikėjas (g. 1883 m.).
• 1979 m. – Leonas Kęsgaila-Kenstavičius, Lietuvos gydytojas, medicinos tarnybos pulkininkas leitenantas (g. 1895 m.).
• 1988 m. – Vincas Kisarauskas, Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas. Vienas ekslibriso kūrėjų judėjimo iniciatorių (g. 1934 m.).
• 1989 m. – Juozas Sinkus, vargonininkas ir chorvedys (g. 1913 m.).
• 1996 m. – Everistas Raišuotis, kultūros darbuotojas, choreografas, muzikos pedagogas, Švenčionių rajono savivaldos politikas (g. 1951 m.).
• 2022 m. – Leonas Strioga, Lietuvos skulptorius (g. 1930 m.).^[2]
• 2023 m.:
  • Konstancija Jankauskienė, Lietuvos gydytoja (g. 1942 m.).^[3]
  • Zenonas Vegelevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1951 m.).^[4]
  • Birutė Vėlyvytė, lietuvių prozininkė (g. 1945 m.).^[5]

• 1964 – Ronaldas Reiganas pasakė kalbą, remiančią respublikonų kandidatą į prezidentus Barį Goldvoterį, po kurios Reiganui buvo pasiūlyta balotiruotis į Kalifornijos gubernatorius.

• 1728 m. – Džeimsas Kukas, anglų jūrininkas, viena reikšmingiausių asmenybių geografinių atradimų istorijoje (m. 1779 m.).
• 1736 m. – Džeimsas Makfersonas, škotų rašytojas, poetas, literatūros kolekcininkas ir politikas, Osiano giesmių leidėjas (m. 1796 m.).
• 1782 m. – Nikolo Paganinis, XIX a. italų smuikininkas, altininkas, gitaristas ir kompozitorius. Jis buvo žymiausias to meto smuikininkas virtuozas ir laikomas vienu iš šiuolaikinės smuiko technikos pradininkų (m. 1840 m.).
• 1809 m. – Chačaturas Abovianas, armėnų pedagogas, kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, rašytojas, romantizmo pradininkas armėnų literatūroje (m. 1848 m.).
• 1855 m. – Ivanas Mičiurinas, rusų biologas ir selekcionierius, sodininkas-genetikas, daugelio vaisių ir uogų rūšių autorius (m. 1935 m.).
• 1858 m. – Teodoras Ruzveltas, 26-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jungtinių Valstijų Respublikonų partijos, o vėliau ir Progresinės partijos lyderis buvo Niujorko valstijos gubernatorius. Teodoras Ruzveltas buvo profesionalus istorikas, gamtininkas, keliautojas, medžiotojas, rašytojas ir kareivis. Jis yra gerai žinomas dėl savo asmenybės: jo energingumo, plataus interesų ir pasiekimų spektro. T. Ruzveltas buvo laikomas vyriškumo pavyzdžiu, todėl jam dažnai buvo lipdoma „kaubojaus” etiketė. Remiantis iš Teodoro Ruzvelto medžioklės istorijų, jo vardu buvo pavadinti pliušiniai meškiukai (angl. Teddy Bear) (m. 1919 m.).
• 1888 m. – Nestoras Ivanovičius Machno, anarcho-komunistas, Ukrainos revoliucionierius nesutikęs susivienyti su bolševikais po Spalio Revoliucijos (m. 1934 m.).
• 1889 m. – Rudolfas Leonhardas, Vokietijos žurnalistas, rašytojas, rašė ir prancūzų kalba (m. 1953 m.).
• 1897 m. – Aleksandras Lernet–Holenija, austrų rašytojas (m. 1976 m.).
• 1899 m. – Nikolajus Doležalis, rusų energetikas, išradėjas, akademikas (m. 2000 m.).
• 1901 m. – Aleksandras Čakas, Latvijos poetas, rašytojas (m. 1950 m.).
• 1922 m. – Victorio Cieslinskas, lietuvių kilmės Urugvajaus krepšininkas, rungtyniavęs Urugvajaus krepšinio rinktinėje (m. 2007 m.).
• 1923 m. – Rojus Lichtenšteinas, žinomas JAV pop art menininkas (m. 1997 m.).
• 1925 m. – Yoshiaki Nakaya, Japonijos politikas, 1975–1983 m. ėjęs Aičio prefektūros gubernatoriaus pareigas (m. 1988 m.).
• 1940 m. – John Joseph Gotti Jaunesnysis, nuo 1986 iki 1992 buvo Niujorko Gambino mafijos šeimos donas (m. 2002 m.).
• 1945 m.:
  • Kristian Džordano, šveicarų antropologas, sociologas.
  • Luisas Inasijas Lula da Silva, dabartinis Brazilijos prezidentas. Pareigas eina nuo 2001 m. sausio 1 d., 2006 m. perrinktas antrai kadencijai. Priklauso Darbininkų partijai (Partido dos Trabalhadores). Vykdo demokratinio socializmo politiką, palaiko glaudžius ryšius su kitomis kairiosiomis Lotynų Amerikos vyriausybėmis.
• 1952 m. – Roberto Benigni, italų kino aktorius, scenaristas ir režisierius, turbūt geriausiai žinomas dėl savo 1997 metų tragikomedijos „Gyvenimas yra gražus“.
• 1963 m. – Aleksandras Ščigla, lenkų teisininkas, politinis veikėjas, nuo 2009 m. Nacionalinio saugumo biuro vedėjas (m. 2010 m.).
• 1972 m. – Marija Mutola, Mozambiko lengvaatletė, viena geriausių visų laikų 800 m distancijos bėgikių.
• 1978 m. – Vanessa-Mae Vanakorn Nicholson, iš Singapūro kilusi britų tarptautinio garso pop ir klasikinės muzikos atlikėja, žinoma dėl nuostabios elektrinio smuiko valdymo technikos. Jos muzikos stilius apibūdinamas kaip smuiko techno – akustinė sintezė. Yra koncertavusi ir Vilniuje.
• 1981 m.:
  • Jenni Maria Dahlman-Räikkönen, Suomijos modelis, 2000 m. tapo Vice Miss Suomija, o 2001 m. išrinkta Miss Skandinavija, tais pačiais metais tapo Vice Metų Karaliene, konkursas vyko Kuala Lumpure, Malaizijoje.
  • Volkan Demirel, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Fenerbahçe klubo vartininkas.
• 1987 m. – Yi Jianlian, Kinijos krepšininkas žaidžiantis Washington „Wizards“ klube.

• 939 m. – Etelstanas, Anglijos karalius 924/925-939 m (g. 895 m.).
• 1439 m. – Albrechtas II, nuo 1438 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, nuo 1404 m. Austrijos hercogas Albrechtas V, nuo 1437 m. Čekijos karalius ir nuo 1438 m. Vengrijos karalius (g. 1397 m.).
• 1505 m. – Ivanas III Vasilevičius, Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1462 m.). Titulavosi Rusios didžiuoju kunigaikščiu. Vasilijaus II ir Marijos iš Barovsko sūnus (g. 1440 m.).
• 1921 m. – Yan Fu, vienas iš XIX a. pab. reformatoriško judėjimo Kinijoje idėjinių lyderių (g. 1853 m.).
• 1939 m. – John Marwood Cleese, anglų komikas ir aktorius, Monty Python grupės narys.
• 1980 m. – John Hasbrouck van Vleck, amerikiečių fizikas, 1977 m. Nobelio premijos laureatas (g. 1899 m.).
• 2019 m. – Abu Bakras al Bagdadis, karinės ir teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ vadeiva (g. 1971 m.).^[6]
• 2023 m. – Li Kečiangas, Kinijos politikas, buvęs šalies premjeras (nuo 2013 iki 2023 m.), vienas iš Kinijos „penktosios kartos“ lyderių (g. 1955 m.).^[7]