Spalio 23

Spalio 23 yra 296-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 297-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 69 dienos.

(kol kas neįvestos)

Sanginas – Ramvydė – Odilija – Malvina

• 1988 – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime išrinktas Sąjūdžio Seimas;
• 2001 – Lietuva pasirašė ekstradicijos sutartį su JAV.

• 1810 m. – Henrikas Dmachauskas, Lietuvos skulptorius, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvis (m. 1863 m.).
• 1869 m. – Pranciškus Žadeikis, Lietuvos kunigas, garbės kanauninkas, Skuodo dekanas, rašytojas, vertėjas (m. 1933 m.).
• 1880 m. – Kazimieras Jokantas, Lietuvos valstybės veikėjas, pedagogas, gydytojas (m. 1942 m.).
• 1894 m. – Antanas Stulga, vargonininkas, chorvedys, stomatologas (m. 1982 m.).
• 1896 m. – Kęstutis Bulota, inžinierius statybininkas, sporto veikėjas, dviračių sporto, greitojo čiuožimo, ledo ritulio ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje (m. 1941 m.).
• 1897 m. – Stasys Laucius, poetas, dramaturgas, žurnalistas (m. 1965 m.).
• 1909 m. – Borisas Popovas, buvęs tarybinis partinis veikėjas (m. 1993 m.).
• 1910 m. – Leonas Bajorūnas, lietuvių kultūrtechnikos inžinierius, inžinerinių mokslų daktaras (1943) (m. 1994 m.).
• 1912 m. – Ona Dokalskaitė-Paškevičienė, lietuvių kilmės JAV tapytoja.
• 1920 m. – Agnė Lukšytė-Meiliūnienė, Lietuvos rašytoja.
• 1924 m. – Vaclovas Tamašauskas, ilgametis Šiaulių Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukūrė per 120 vaidmenų. 2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (m. 2008 m.).
• 1930 m. – Vytautas Majoras, žymus Klaipėdos krašto tautodailininkas (m. 2006 m.).
• 1933 m. – Julijonas Jonas Kaladė, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1934 m. – Ričardas Bačkis, lietuvių išeivijos veikėjas, diplomatas (m. 2019 m.).
• 1952 m. – Rimantas Armonas, Lietuvos violončelininkas, pedagogas.
• 1953 m.:
  • Leonardas Bakaitis, Lietuvos pedagogas, karininkas, pulkininkas.
  • Virginijus Juozaitis, Lietuvos architektas.
• 1957 m. – Raimundas Palaitis, Lietuvos ir Palangos miesto politikas, LR vidaus reikalų ministras.
• 1960 m.:
  • Iveta Skurvydienė, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Virginija Kazlauskienė, gydytoja, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1963 m. – Edminas Bagdonas, lietuvių diplomatas (m. 2021 m.).
• 1979 m. – Arvydas Čepulis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis daugkartinių Rumunijos čempionų Ploiesto „Asesoft“ komandoje.
• 1985 m. – Artas, Lietuvos popmuzikos atlikėjas, pramogų verslo atstovas, kurio pirmas singlas „Mūsų norai" išleistas 2003 m.

• 1865 m. – Maksimas Černiakas, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1833 m.).
• 1939 m. – Mykolas Ksaveras Mockus, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, pastorius (g. 1864 m.).
• 1966 m. – Jonas Misiūra, Lietuvos gydytojas terapeutas, medicinos mokslų daktaras (g. 1917 m.).
• 1975 m. – Jonas Zdanius, smuikininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas (g. 1913 m.).
• 1978 m. – Viktoras Micelmacheris, Lietuvos gydytojas, medicinos istorikas, medicinos mokslų daktaras (g. 1904 m.).
• 1989 m. – Pranas Dūmanas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. 1924 m.).
• 2000 m. – Ieva Gurinaitė-Paskienė, Lietuvos teatro ir kino aktorė (g. 1916 m.).
• 2003 m. – Birutė Ignatavičiūtė, Lietuvos gydytoja ftiziatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1924 m.).
• 2005 m. – Genovaitė Kvedaraitė – Randienė, mokytoja, poetė, prozininkė (g. 1923 m.).
• 2007 m. – Algimantas Dziegoraitis, Lietuvos teisininkas, advokatas, teisėtyrininkas administratyvistas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto docentas (g. 1939 m.).
• 2009 m.:
  • Algis Skačkauskas, dailininkas, dailės pedagogas, vienas iškiliausių XX a. antros pusės Lietuvos tapytojų (g. 1955 m.).
  • Monika Bičiūnienė, Lietuvos tautodailininkė tapytoja (g. 1910 m.).
  • Rimantas Krupickas, Lietuvos geografas, fizinių mokslų daktaras, žygeivių judėjimo Lietuvoje pradininkas, Tautinio ąžuolyno iniciatorius, Jaunųjų Geografų Mokyklos įkūrėjas (g. 1943 m.).
  • Vaclovas Dargužas, veterinaras, Šveicarijos lietuvių visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto garbės daktaras, VU bibliotekos mecenatas^[1] (g. 1920 m.).
• 2024 m. – Sofija Kanaverskytė, lietuvių dailininkė, scenografė (g. 1935 m.).^[2]

• 1991 – Paleistas SSRS Valstybės Saugumo komitetas (KGB), užsiiminėjęs žvalgyba, kontržvalgyba bei vykdęs masines represijas, organizavęs politinius procesus prieš „liaudies priešus“;
• 1999 – Rusijos karinis paliko savo paskutinį karą Baltijos miestelyje Skrunda-1;
• 2001 – Apple Computer išleido pirmą iPod'ą;
• 2002 – Maskvoje teatrą užgrobė čečėnų teroristai. Įkaitais tapo miuziklo „Nord-Ost“ žiūrovai. 129 iš 750 įkaitų žuvo Rusijos specialiosios paskirties pajėgoms šturmavus pastatą.

• 1636 m. – Jadvyga Eleonora iš Šlėzvigo-Holšteino-Gotorpo, Oldenburgo dinastijos princesė, Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo žmona (m. 1715 m.).
• 1715 m. – Petras II, Rusijos caras ir imperatorius 1727–1730 m (m. 1730 m.).
• 1813 m. – Liudvigas Leichhardtas, vokiečių tyrinėtojas, gamtininkas (m. 1848 m.).
• 1897 m. – Dmitrijus Pavlovas, tarybinis karinis veikėjas, Tarybų Sąjungos didvyris. 1941 m. liepos 22 d. sušaudytas. Palaidotas NKVD poligone netoli Maskvos (m. 1941 m.).
• 1908 m. – Ilja Michailovičius Frankas, Rusijos fizikas ir Nobelio premijos laureatas (m. 1990 m.).
• 1913 m. – Juozas Aleksonis, tarybinis partizanas-pogrindininkas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1944 m.).
• 1919 m. – Paulis Kalva, latvių vertėjas, poetas. Vienas žymiausių lietuvių literatūros vertėjų į latvių kalbą (m. 2003 m.).
• 1920 m.:
  • Džanis Rodaris, italų žurnalistas ir rašytojas. Išgarsėjo literatūrine pasaka „Čipolino nuotykiai“ (1951 m.) (m. 1980 m.).
  • Jevgenijus Čanga, latvių baleto artistas, baletmeisteris (m. 1999 m.).
• 1929 m. – Tamazas Gamkrelidzė, Gruzijos kalbininkas, orientalistas, indoeuropeistas (m. 2021 m.).
• 1940 m. – Pelé, brazilų futbolininkas, kuris laikomas vienu geriausiu visų laikų futbolininkų (m. 2022 m.).
• 1942 m. – Džonas Maiklas Kraitonas, JAV rašytojas, kino ir televizijos prodiuseris, režisierius ir gydytojas. Labiausiai žinomas už mokslinės fantastikos ir trilerio kūrinius (m. 2008 m.).
• 1951 m. – Fatmir Sejdiu, antrasis ir dabartinis Kosovo prezidentas. Jo valdymo metais, 2008 m. vasario 17 d., Kosovas paskelbė nepriklausomybę.
• 1954 m. – Ang Lee, taivaniečių kilmės kino režisierius.
• 1956 m. – Dianne Reeves, džiazo dainininkė, atlikėja.
• 1957 m.:
  • Martinas Liuteris Kingas trečiasis, amerikiečių žmogaus teisių ir bendruomenės aktyvistas. Jis yra vyriausias ir seniausias tebegyvenantis Martino Liuterio Kingo ir Koretos King sūnus. 1997–2004 metais Martinas Liuteris Kingas trečiasis buvo SCLC lyderis.
  • Polis Kagamė, Ruandos prezidentas, Ruandos Patriotų Fronto {RPF) įkūrėjas, majoras. Suvaidino svarbią rolę nutraukiant Ruandos genocidą.
• 1971 m. – Valentīns Lobaņovs, Latvijos futbolininkas.
• 1973 m. – Kristianas Deilis, Škotijos futbolininkas. Gynėjas, vienas Škotijos rinktinės lyderių.
• 1977 m. – Aleksandras Iašvilis, futbolininkas, Gruzijos rinktinės ir Karlsruher SC klubo puolėjas.
• 1980 m. – Mate Biličius, Kroatijos futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje. Dabar rungtyniauja Ispanijos klube Sporting de Gijón.
• 1990 m. – Stanislavas Emelianovas, Rusijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sportinio ėjimo rungtyse. Būdamas vos 19 metų laimėjo Europos čempionato aukso medalį.

• 1869 m. – Edvardas Smitas-Stenlis, buvo anglų įstatymų leidėjas, tris kart Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, ilgiausiai Konservatorių partijai vadovavęs politikas. Iki 1834 metų buvo žinomas kaip Edvardas Stenlis, o 1834–1851 kaip lordas Stenlis. Stenlis yra vienas iš tik keturių Jungtinės Karalystės premjerų, ėjęs pareigas ministro pirmininko pareigas tris ar daugiau kartų atskirais laiko tarpais (ne iš eilės).^[3] Tačiau Edvardo Smito-Stenlio vadovavimas ministrų kabinetui kiekvienu iš jo vadovavimo periodu truko mažiau nei dvejus metus, ir iš viso premjero pareigas jis ėjo kiek daugiau nei ketverius metus – mažiau nei dagumą kitų Didžiosios Britanijos premjerų (g. 1799 m.).
• 1957 m. – Kristianas Dioras, prancūzų mados dizaineris^[4] (g. 1905 m.).
• 1971 m. – Vytautas Baliukevičius, lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje, Suvalkų dekanato vicedekanas (g. 1891 m.).
• 1986 m. – Edward Adelbert Doisy, 1943 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1893 m.).
• 1990 m. – Louis Althusser, prancūzų filosofas^[6] (g. 1918 m.).
• 2009 m. – Walther Fürst, vokiečių teisininkas, teisėjas, buvęs Vokietijos Federalinio Administracinio teismo (BVerwG) vicepirmininkas, vėliau – ir pirmininkas (g. 1912 m.).
• 2024 m. – Leonas Neilas Kuperis, JAV fizikas teoretikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1930 m.).^[7]