Vasario 17

Vasario 17 yra 48-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 317 dienų (keliamaisiais metais – 318 dienų).

Aleksas – Dona – Donalda – Donaldas – Donata – Donatas – Flavijus – Selma – Vaišvila – Vaišvilas – Viltė – Viltrūda

• 1370 – Rūdavos mūšis tarp į Algirdo ir Kęstučio kariuomenės ir Vokiečių ordino kariuomenės, vadovaujamos didžiojo magistro Vinricho fon Kniprodės ir maršalo Heningo Šindekopfo. Žuvo Ordino vadai, lietuviai atsitraukė;
• 1387 – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija įsteigta Vilniaus vyskupystė;
• 1562 – Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam Livonijos magistras Gotardas Ketleris perdavė Dauguvos žiočių pilį ir visas Ordino žemes, esančias už Dauguvos upės;
• 1809 – Vilniaus rotušėje atlikta Jozefo Haidno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“. Pagrindinę partiją atliko garsi to meto dainininkė Krustina Gerhardi;
• 1919 – Išleisti pirmieji spalvoti Lietuvos pašto ženklai, spausdinti Berlyne (10, 15 ir 30 skatikų nominalai);
• 1921 – Įsteigta neoficiali Lietuvos atstovybė Vatikane, pirmasis atstovas – daktaras Juozas Šaulys;
• 1923 – Antantės valstybės grąžino Klaipėdos kraštą Lietuvai;
• 1989 – įsteigta Lietuvos fotomenininkų sąjunga;
• 1999 – Hamburge atidarytas Lietuvos garbės konsulatas tapo šimtąja Lietuvos konsuline atstovybe;
• 2005 – Minske vykusioje 12-oje knygų mugėje, kurioje dalyvavo leidėjai iš 33 valstybių, pirmą kartą nacionalinį stendą pristatė Lietuvos ambasada Baltarusijoje.

• 1688 m. – Fabijonas Ulrichas Glazeris, lietuvių raštijos darbuotojas (m. 1747 m.).
• 1806 m. – Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius, Lietuvos didikas, Lelijos herbo grafas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas (m. 1868 m.).
• 1866 m. – Juozas Stankevičius, Romos katalikų kunigas, pedagogas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (m. 1958 m.).
• 1887 m. – Antanas Krutulys, kultūros veikėjas, muzikos pedagogas ir chorvedys (m. 1979 m.).
• 1889 m. – Teodoras Balnas, Lietuvos karininkas, kapitonas (m. 1943 m.).
• 1901 m. – Juozas Kumpis, savanoris, aviacijos leitenantas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas lietuvis, žuvęs karo mūšyje (m. 1920 m.).
• 1905 m. – Bronė Šalinaitė-Sukackienė, vargonininkė, dainininkė, chorvedė, pedagogė, kompozitorė (m. 1975 m.).
• 1910 m. – Vitas Manelis, Lietuvos agronomas ekonomistas, agronomijos daktaras (m. 1965 m.).
• 1916 m.:
  • Mykolas Morkūnas, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, spaustuvininkas, Morkūno spaustuvės savininkas (m. 1999 m.).
  • Vladas Meškėnas, Lietuvos tapytojas.
• 1924 m.:
  • Kęstutis Balčys, kunigas, dainininkas, vargonininkas (m. 1991 m.).
  • Vlada Mikštaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas), režisierė, pedagogė (m. 2004 m.).
• 1929 m. – Jadvyga Kardelytė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1930 m. – Juozas Jasaitis, Lietuvos pedagogas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2010 m.).
• 1932 m. – Leonas Jasiulis, Lietuvos dailėtyrininkas, pedagogas (m. 2004 m.).
• 1934 m. – Algirdas Venskūnas, lietuvių teatro ir kino aktorius, LTSR nusipelnęs artistas (1976) (m. 2003 m.).
• 1940 m. – Juozas Pranckevičius, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1947 m. – Joana Viga Čiplytė-Orlova, Lietuvos istorikė.
• 1948 m. – Antanas Laurinčikas, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1950 m.:
  • Albertas Šimėnas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Nuo 1994 metų priklauso Lietuvos krikščionims demokratams.
  • Donatas Krikštaponis, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis veikėjas.
  • Talia Leonovič, Lietuvos ir Visagino politinė bei visuomenės veikėja.
• 1951 m. – Algirdas Kugauda, Lietuvos ir Širvintų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1952 m.:
  • Gytis Bernardas Padegimas, Lietuvos teatro režisierius.
  • Jonas Grybauskas, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Vladas Braziūnas, Lietuvos poetas, vertėjas.
• 1955 m.:
  • Juozas Mačys, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Vaitkevičius, gydytojas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Vidmantas Plečkaitis, dailininkas tapytojas, tapantis jūrine tematika, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Valdemaras Katkus, ekonomistas, žurnalistas, diplomatas, politinis veikėjas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.
• 1959 m. – Algirdas Liutkevičius, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Josif Rybak, Lietuvos ir Šalčininkų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Arūnas Kiaušas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Tomas Tarulis, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1986 m. – Lina Stančiūtė, Lietuvos tenisininkė, Fed Cup rinktinės narė ir lyderė. 2009 m. rugsėjo 28 d. sportininkė pasiekė savo didžiausią reitingą – 197 vietą pasaulyje.

• 1904 m. – Stasys Malevskis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, vertėjas, literatas (g. 1894 m.).
• 1919 m. – Antanas Ričardas Druvė, Lietuvos karinis veikėjas, Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas (g. 1867 m.).
• 1935 m. – Vincas Mickevičius-Kapsukas, vienas Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų (g. 1880 m.).
• 1953 m. – Vladas Mironas, kunigas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas (1938–1939 m.), Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys (g. 1880 m.).
• 1960 m. – Antanas Lalis, Lietuvos žodynininkas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas (g. 1873 m.).
• 1980 m. – Virgilijus Jaugelis, Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis (g. 1948 m.).
• 1984 m. – Kazimieras Jovaiša, muzikos pedagogas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (g. 1890 m.).
• 1996 m. – Vytautas Marijošius, dirigentas ir pedagogas (g. 1911 m.).
• 2003 m. – Jonas Mocartas, ekonomistas, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1943 m.).
• 2004 m. – Vytautas Kubilius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius (g. 1926 m.).
• 2006 m. – Elena Urbaitytė, lietuvių dailininkė, skulptorė (g. 1922 m.).
• 2007 m. – Jurga Ivanauskaitė, Lietuvos prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė (g. 1961 m.).
• 2014 m. – Edmundas Lapinskas, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1936 m.).
• 2018 m. – Zenonas Rinkevičius, Lietuvos chorvedys, pedagogas (g. 1939 m.).
• 2024 m. – Algimantas Kaminskas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, rašytojas (g. 1944 m.).^[1]

• 1852 – Sankt Peterburge atidarytas Ermitažas;
• 1863 – Ženevoje įsteigta Tarptautinė Raudonojo kryžiaus organizacija;
• 1880 – nesėkmingai pasikėsinta į Rusijos carą Aleksandrą II, kai jo valgomajame, Sankt Peterburgo Žiemos rūmuose, buvo susprogdinta bomba;
• 1913 – JAV Oregono valstijoje pradėjo veikti pirmasis įstatymas dėl minimalios algos;
• 1947 – „Amerikos balsas“ pradėjo transliacijas Sovietų Sąjungoje;
• 1972 – Jungtinės Karalystės bendruomenių rūmai balsavo už tai, kad šalis prisijungtų prie Europos Bendrijos;
• 1979 – Kinija įsiveržė į Vietnamą;
• 2002 – Prancūzija abejingai atsisveikino su 641-ius metus apyvartoje buvusia savo nacionaline valiuta franku, kurį galutinai pakeitė euras;
• 2008 – Kosovo parlamentas vienbalsiai neeiliniame posėdyje nubalsavo už deklaraciją dėl Kosovo nepriklausomybės nuo Serbijos.

• 272 m. – Konstantinas I, Romos imperijos imperatorius 324–337 m (m. 337 m.).
• 1653 m. – Arkandželas Korelis, italų kompozitorius ir smuikininkas^[2] (m. 1713 m.).
• 1869 m. – Gago Kutinijas, Portugalijos aviacijos pionierius, kuris kartu su aviatoriumi Sacadura Cabral pirmas perskrido pietų Atlanto vandenyną 1922 metais (m. 1959 m.).
• 1904 m. – Hansas J. Morgenthau, vienas iš įtakingiausių tarptautinių santykių teoretikų. Kartu su Edward Hallett Carr laikomas pagrindiniu klasikinės realizmo teorijos tarptautiniuose santykiuose autoriumi (m. 1980 m.).
• 1918 m. – Vladimiras Ščerbickis, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, TSKP CK Politinio biuro narys. 17 metų buvo Ukrainos KP pirmuoju sekretoriumi, faktiniu Ukrainos vadovu (m. 1990 m.).
• 1929 m. – Alejandro Jodorowsky, Rusijos žydų išeivių sūnus, yra aktorius, režisierius, prodiuseris, kompozitorius, mimas, humoristinių knygų autorius ir psichoterapeutas. Geriausiai žinomas kaip keleto ezoterinio, surrealaus ir šokiruojančio pobūdžio filmų kūrėjas ir humoristinių knygų autorius.
• 1944 m. – Dr. Karl William Jenkins, Velso muzikantas ir kompozitorius. 2005 m. apdovanotas Britų Imperijos ordinu.
• 1953 m. – Perti Johanesas Karpinenas, suomių irkluotojas. Irkluodamas vienvietę baidarę Karpinenas iškovojo olimpinius aukso medalius trejose žaidynėse iš eilės – 1976 m. Monrealyje, 1980 m. Maskvoje ir 1984 m. Los Andžele, taip pat dalyvavo 1988 m. ir 1992 m. olimpinėse žaidynėse, kur užėmė atitinkamai 7 ir 10 vietas. Pasaulio irklavimo čempionatuose Karpinenas iškovojo 5 medalius (2 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos) irkluoodamas vienvietę baidarę bei 1 sidabro medalį irkluodamas dvivietę baidarę.
• 1961 m. – Andrejus Korotajevas, rusų sociologas, demografas, antropologas ir ekonomistas.
• 1963 m. – Maiklas Džefris Džordanas, vienas garsiausių JAV ir pasaulio krepšininkų.
• 1970 m. – Dominykas Purselis, Anglijoje gimęs, bet Australijoje augęs aktorius.
• 1971 m. – Carlos Gamarra, buvęs Paragvajaus futbolininkas, šalies rinktinės gynėjas, sužaidęs daugiausiai oficialių rungtynių (110), taip pat ilgametis rinktinės kapitonas.
• 1972 m. – Billie Joe Armstrong, JAV dainininkas, pankroko grupės Green Day, taip pat roko grupių „Pinhead Gunpowder“, „The Network“ bei „Foxboro Hot Tubs“ vokalistas, gitaristas^[3] ir dainų kūrėjas.
• 1981 m. – Paris Whitney Hilton, JAV modelis, aktorė, dainininkė. Ji yra šeimos verslo – didžiausio pasaulyje viešbučių tinklo Hilton – paveldėtoja.
• 1982 m.:
  • Adriano Leite Ribeiro, brazilų futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir AC Roma klubo puolėjas.
  • Timotis Atouba, futbolininkas, Kamerūno rinktinės ir Olandijos AFC Ajax klubo gynėjas.
• 1985 m.:
  • Guntis Džerinš, Latvijos ledo ritulio puolėjas.
  • Marijus Arielis Bolatis, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio saugo pozicijoje. Italijos klubo ACF Fiorentina žaidėjas.

• 1653 – Arkandželas Korelis (Archangelo Corelli), italų kompozitorius ir smuikininkas;
• 1740 – Horasas Benediktas de Sosiūras, šveicarų fizikas ir geologas.

• 1600 m. – Džordanas Bruno, italų filosofas, teologas ir astronomas. Paskelbė, kad Saulė nėra visatos centras (g. 1548 m.).
• 1673 m. – Moljeras, prancūzų dramaturgas, aktorius, teatralas. Vienas garsiausių komedijos meistrų Vakarų Europos literatūroje (g. 1622 m.).
• 1796 m. – Džeimsas Makfersonas, škotų rašytojas, poetas, literatūros kolekcininkas ir politikas, Osiano giesmių leidėjas (g. 1736 m.).
• 1856 m. – Henrikas Heinė, vokiečių rašytojas, poetas ir žurnalistas, vienas žymiausių pirmosios XIX amžiaus literatūrinio gyvenimo asmenybių (g. 1797 m.).
• 1909 m. – Geronimo, žymus etninių Amerikos gyventojų, čirikavų apačių, lyderis, kelis dešimtmečius kovojęs prieš Meksikos ir JAV ekspansiją į apačių genčių žemes.^[4] (g. 1829 m.).
• 1924 m. – Henris Beikonas, amerikiečių architektas, geriausiai žinomas dėl jo suprojektuoto graikų dorėnų stiliaus Linkolno memorialo, pastatyto JAV sostinėje Vašingtone. Šis projektas buvo paskutinis architekto gyvenime (g. 1866 m.).
• 1934 m.:
  • Albertas I, 1909–1934 m. trečiasis Belgijos karalius (g. 1875 m.).
  • Zigbertas Tarašas, vienas iš stipriausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios šachmatininkų (g. 1862 m.).
• 1970 m. – Šmuelis Josefas Agnonas, Izraelio rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas 1966 m. (g. 1887 m.).
• 1978 m. – Artemijus Arcichovskis, Rusijos archeologas (g. 1902 m.).
• 2022 m. – Romanas Apsitis, latvių teisininkas, teisės istorikas, teisėjas, buvęs ombudsmenas, politinis veikėjas, teisingumo ministras (g. 1939 m.).^[5]

Vikiteka: Vasario 17 – vaizdinė ir garsinė medžiaga