Vasario 24

Vasario 24 yra 55-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 310-dienų (keliamaisiais metais – 311-a).

• Katalikų šalys – Šv. Motiejus;
• Vieversio diena;
• Estija – Nepriklausomybės diena.

Demetrija – Gedmantas – Goda – Livija – Matas – Motiejus

• 1701 – Lenkijos karalius Augustas II Biržų pilyje susitiko su Rusijos caru Petru I;
• 1768 – Abiejų Tautų Respublika su Rusija sudarė Varšuvos sutartį;
• 1917 – Petrograde, Rusijoje, įvyko slaptas lietuvių politinių partijų suvažiavimas, pavadintas Mažuoju Seimu;
• 1943 – Oriolo srityje, Rusijoje, pirmosiose 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kautynėse su hitlerininkais, lietuviai patyrė nesėkmę;
• 1990 – Įvyko pirmasis laisvų demokratiškų rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą turas.

• 1595 m. – Motiejus Kazimieras Sarbievijus, SJ, poetas, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje. Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas, pramintas sarmatų Horacijumi (m. 1640 m.).
• 1854 m. – Motiejus Juodišius, JAV lietuvių prozininkas ir vertėjas (m. 1910 m.).
• 1900 m.:
  • Augustinas Povilaitis, tarpukario Lietuvos respublikos Saugumo departamento direktorius (m. 1941 m.).
  • Jurgis Brūvelaitis, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas (m. 1995 m.).
• 1904 m. – Valerija Čepulytė, Lietuvos mokslininkė geologė, pedagogė, visuomenės veikėja (m. 1987 m.).
• 1906 m. – Andrius Ašmantas, lietuvių kalbininkas (m. 1941 m.).
• 1908 m. – Kazys Mikalauskas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (m. 2000 m.).
• 1915 m.:
  • Aldona Liobytė-Paškevičienė, Lietuvos vaikų rašytoja, dramaturgė, vertėja, aktorė (m. 1985 m.).
  • Jonas Boruta, Lietuvos inžinierius, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1996 m.).
• 1919 m. – Kazimieras Jackūnas, Lietuvos agronomas paukštininkas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1994 m.).
• 1924 m.:
  • Antanas Mikėnas, Lietuvos pedagogas, treneris, lengvaatletis, Lietuvos sportinio ėjimo rekordininkas ir čempionas, olimpietis (m. 1994 m.).
  • Pranas Dūmanas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. 1989 m.).
• 1926 m.:
  • Balys Gajauskas, lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras.
  • Bronius Gadeikis, gydytojas, Šiaulių miesto garbės pilietis (m. 2005 m.).
• 1927 m. – Steponas Dapševičius, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1928 m. – Evelina Čepkauskienė-Juozapavičiūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1929 m. – Algis Čuplinskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, vienas Lietuvos radioelektronikos ir kompiuterijos pramonės pradininkų (m. 1998 m.).
• 1933 m. – Romualdas Firkovičius, Lietuvos istorikas, archeografas.
• 1934 m. – Vanda Kašauskienė, Lietuvos istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1936 m. – Juozas Justinas Račkauskas, ūkininkas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1940 m. – Petras Naraškevičius, Lietuvos prozininkas, žurnalistas (m. 2020 m.).
• 1941 m. – Antanas Masionis, lietuvių poetas, literatūros kritikas (m. 1974 m.).
• 1942 m. – Česlovas Mikutis, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1944 m. – Algirdas Garalis, Lietuvos edukologas, vadybos teoretikas, socialinių mokslų daktaras.
• 1945 m. – Danutė Puščienė, Lietuvos pedagogė, Šiaulių raj. visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Vladimiras Čekasinas, Lietuvos džiazo saksofonininkas, klarnetininkas, multiinstrumentininkas, kompozitorius, pedagogas, režisierius.
• 1949 m. – Algimantas Bronislovas Rudis, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Jadvyga Kovalevska, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m. – Jonas Liesys, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Jonas Jurkus, inžinierius mechanikas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1962 m. – Ingrida Ona Armonaitė-Galinienė, Lietuvos smuikininkė, pedagogė.
• 1964 m.:
  • Kęstutis Navakas, poetas, eseistas, literatūros kritikas ir vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (m. 2020 m.).
  • Regina Petraitienė, pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1965 m. – Ramunė Badaukienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1969 m. – Lina Jonikienė-Jonikė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
• 1972 m. – Egidijus Mikalajūnas, Lietuvos krepšininkas, baigęs karjerą.
• 1973 m. – Rolandas Pocius, vienas žymiausių Lietuvos sportininkų – kultūristų.
• 1977 m. – Dainius Ožalas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Simonas Serapinas, Lietuvos krepšininkas, šiuo metu esantis laisvuoju agentu.
• 1983 m. – Vilma Rimšaitė, BMX tarptautinės kategorijos sporto meistrė, žymiausia Lietuvos mažųjų dviračių kroso BMX sportininkė, daugkartinė tarptautinių varžybų prizininkė.
• 1993 m. – Ignas Ramašauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis LKL krepšinio komandoje Šiaulių „Šiauliai“. Profesionalų lygoje debiutavo g. 2009 m. rugsėjo 29 d. rungtynėse su Kauno Žalgiriu. 2009 metais atstovavo Lietuvos jaunučių rinktinei. Europos jaunučių čempionate vykusiame Kaune Ramšauskas vidutiniškai per 22 žaidimo minutes pelnydavo po 3 taškus, atkovodavo po 6 kamuolius bei blokuodavo po 2,3 varžovo metimus.

• 1760 m. – Motiejus Dominykas Dogelis, istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos istorinių šaltinių leidėjas (g. 1715 m.).
• 1863 m. – Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius, Lietuvos mokslininkas, filosofas, išradėjas, orlaivių konstruktorius, aviacijos Lietuvoje pradininkas (g. 1809 m.).
• 1934 m. – Sofas Otas Miuleris, danų archeologas, Danijos karališkosios mokslų ir literatūros akademijos narys (g. 1864 m.).
• 1940 m. – Kazimieras Venclauskis, teisininkas, advokatas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir visuomenės veikėjas (g. 1880 m.).
• 1962 m. – Kostas Stiklius, spaudos darbuotojas, knygnešys (g. 1880 m.).
• 1973 m. – Jonas Janulis, Lietuvos tapytojas, pedagogas (g. 1888 m.).
• 1986 m. – Kazimieras Žitkus-Žitkevičius, kunigas, poetas, vertėjas (g. 1893 m.).
• 1991 m.:
  • Ona Atlavinytė, Lietuvos zoologė, ekologė, biologijos mokslų daktarė (1979 m.) (g. 1916 m.).
  • Paulius Slavėnas, Lietuvos astronomas, matematikas, akademikas (g. 1901 m.).
• 1992 m. – Vladas Fedotas-Sipavičius, Sipaitis, Lietuvos aktorius, režisierius, baleto šokėjas (g. 1904 m.).
• 1998 m. – Alfonsas Gailevičius, LTSR administracinis ir saugumo veikėjas, TSRS vidaus tarnybos generolas majoras (g. 1910 m.).
• 2017 m. – Aldona Džiugaitė-Aleškevičienė-Statulevičienė, Lietuvos matematikė, habilituota fizinių mokslų daktarė (g. 1936 m.).
• 2018 m. – Taida Balčiūnienė, knygų dailininkė, iliustracijų vaikams kūrėja.
• 2021 m. – Aleksandras Vozbinas, lietuvių tapytojas (g. 1958 m.).

• 1389 – per Falkiopingo mūšį danai sumušė Švedijos karaliaus Alberto pajėgas bei į nelaisvę paėmė patį karalių. Taip Danijos karalienė Margarita tapo faktiška abiejų valstybių – Švedijos ir Danijos – valdove;
• 1446 – surengta pirmoji loterija;
• 1510 – gindamas Popiežiaus valstybės sienas, popiežius Julijus II pakvietė į tarnybą 6000 nevedusių, karo meną išmanančių Šveicarijos vyrų;
• 1525 – Pavijos mūšis tarp Prancūzijos ir Ispanijos tapo vienu pirmųjų mūšių, kurių metu buvo panaudotos muškietos;
• 1582 – Popiežiaus Grigaliaus III nurodymu pradėtas naudoti Grigaliaus kalendorius;
• 1821 – Meksika tapo nepriklausoma nuo Ispanijos;
• 1868 – 17-asis JAV prezidentas Endriu Džonsonas tapo pirmuoju prezidentu, prieš kurį Atstovų Rūmai pradėjo apkaltos procesą;
• 1918 – Estija paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos;
• 1920 – Vokietijoje įkuriama Nacių partija;
• 1942 – Pradeta transliuoti radijo stotis „Amerikos balsas“;
• 1946 – Juanas Peronas išrenkamas Argentinos prezidentu.
• 1989 – Ajatola Chomeinis paskyrė 3 milijonų dolerių premiją už „Šėtoniškųjų eilių“ autoriaus Salman Rushdie mirtį.
• 2022 – Vladimiro Putino vadovaujama Rusija užpuolė Ukrainą.

• 1304 m. – Ibn Batuta, Maroko berberas. Viduramžių arabų keliautojas. Keliavęs 29 metus, apkeliavęs beveik visą islamo pasaulį (m. 1368 m.).
• 1463 m. – Džovanis Piko dela Mirandola, italų filosofas (m. 1494 m.).
• 1536 m. – Klemensas VIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1592 m. sausio 30 d. iki mirties (m. 1605 m.).
• 1786 m. – Vilhelmas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas (m. 1859 m.).
• 1880 m. – Nikolajus Masalitinovas, rusų ir bulgarų teatro aktorius, režisierius, pedagogas (m. 1961 m.).
• 1903 m. – Vladimiras Bartolas, slovėnų rašytojas, labiausiai žinomas dėl romano „Alamutas“, kuris buvo išleistas 1938 metais. Romanas išverstas į daugelį užsienio kalbų ir skaitomas visame pasaulyje (m. 1967 m.).
• 1928 m. – Maiklas Haringtonas, teisininkas, politologas, JAV politinis veikėjas (m. 1989 m.).
• 1932 m. – Mišelis Legranas, pasaulinio garso prancūzų lengvosios muzikos kompozitorius, aranžuotojas, dirigentas ir pianistas.
• 1934 m. – Betinas Kraksis, Italijos politinis veikėjas, buvęs Italijos ministras pirmininkas (m. 2000 m.).
• 1948 m. – Volteris Smitas, buvęs škotų futbolininkas ir Škotijos Premier lygos komandos Glazgo „Rangers“ klubo vyr. treneris. Trenerio karjerą baigė 2011 m. (m. 2021 m.).
• 1954 m. – Sid Meier, programuotojas ir kompiuterinių žaidimų kūrėjas, vienas garsiausių ir svarbiausių žmonių kompiuterinių žaidimų industrijoje. Labiausiai jį išgarsino Civilizacija ir Railroad Tycoon.
• 1955 m.:
  • Alenas Prostas, prancūzų Formulės 1 lenktynininkas, keturiskart čempionas.
  • Steve Jobs, vienas iš Apple kompanijos įkūrėjų. Taip pat jis įkūrė Pixar Animation Studios.
• 1956 m. – Judita Butler, JAV post-struktūrizmo filosofė. Didžiausias jos indėlis į feminizmą, lyčių teoriją, politinę filosofiją ir etiką. Vienas svarbesniųjų veikalų – „Lyčių problema“ (1990).
• 1971 m. – Pedro de la Rosa, Formulės 1 lenktynininkas iš Ispanijos. Šiuo metu jis yra McLaren ekipos pilotas bandytojas ir rezervinis vairuotojas. Per savo karjerą jis dalyvavo 72 lenktynėse, pelnė 29 taškus ir vieną kartą finišavo ant podiumo (antra vieta 2006 m. Vengrijos GP).
• 1973 m. – Philipp Rösler, Vokietijos politikas, nuo 2009 m. vasario 18 d. Žemutinės Saksonijos ūkio, darbo ir transporto ministras bei ministro pirmininko pavaduotojas, Laisvosios demokratų partijos (FDP) narys.
• 1981 m.:
  • Bobis Božinovskis, Makedonijos futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje.
  • Leitonas Hjuvitas, Australijos sportininkas, buvusi pirma pasaulio raketė.
• 1983 m. – Russel Mwafulirwa, Malavio futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Malavio nacionalinės rinktinės ir Švedijos klubo IFK Norrköping žaidėjas.
• 1986 m. – Inguna Butane, Latvijos modelis.
• 1987 m.:
  • Chieko Kawabe, j-pop dainininkė.
  • Mayuko Iwasa, japonų modelis^[1].

• 1825 – Tomas Baudleris, britų redaktorius bei leidėjas;
• 1973 m.:
  • Aleksejus Kovalevas (Alexei Kovalev), rusų ledo ritulio žaidėjas;
  • Krisas Fenas (Chris Fehn), amerikiečių būgnininkas (grupė Slipknot):
  • Ričardas Klapas (Richard Clapp), kanadiečių beisbolo žaidėjas;
• 1981 – Leitonas Hiuitas (Lleyton Hewitt), australų tenisininkas.

• 1925 m. – Hjalmaras Brantingas, Švedijos spaudos ir politinis veikėjas (g. 1860 m.).
• 1975 m. – Nikolajus Bulganinas, SSRS valstybės veikėjas (g. 1895 m.).
• 2002 m. – Antuonas Breidakas, latvių kalbininkas (g. 1932 m.).
• 2020 m. – Jahn Teigen, Norvegijos dainininkas (g. 1949 m.).

• 1777 – Juozapas I, Portugalijos karalius, kurį soste pakeitė jo dukra Marija I.

Vikiteka: Vasario 24 – vaizdinė ir garsinė medžiaga