Spalio 9

Spalio 9 yra 282-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 283-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 83 dienos.

• Pasaulinė pašto diena.

Dionizas – Virbutas – Gedimtas – Virgailė

• 1920 – Želigovskio maištas: generolas Liucjanas Želigovskis apėjo demarkacijos liniją, užimdamas Lietuvai sugrąžintą Vilniaus kraštą;
• 1988 – Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte Kaune iškelta Lietuvos trispalvė;
• 1999 – Lietuvos dviratininkė Edita Pučinskaitė tapo pasaulio dviračių grupinių lenktynių čempione.

• 1775 m. – Vladimiras Gadonas, Lietuvos 1794 m. ir 1831 m. sukilimų veikėjas (m. 1842 m.).
• 1833 m. – Mykolas Daugėla, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (m. 1871 m.).
• 1842 m. – Simanas Skinkis, Romos katalikų kunigas, kalbininkas, draudžiamos spaudos platintojas ir rėmėjas (m. 1937 m.).
• 1850 m. – Vincas Pietaris, gydytojas, lietuvių rašytojas, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautoris, pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius (m. 1902 m.).
• 1876 m. – Viktoras Engleris, Lietuvos karinis veikėjas, teisininkas, pulkininkas (m. 1942 m.).
• 1881 m. – Pijus Bukšnaitis, vargonininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (m. 1967 m.).
• 1897 m. – Kazys Germanas, Lietuvos valstybės veikėjas, inžinierius (m. 1980 m.).
• 1900 m. – Pranas Morkūnas, lietuvių poetas, vertėjas. Dadaistas imažinistas, apibūdinamas kaip ir turinio, ir formos avangardistas.^[1] (m. 1941 m.).
• 1908 m. – Jonas Švedas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas (m. 1971 m.).
• 1912 m. – Kazys Preikštas, lietuvių dailininkas, grafikas.
• 1913 m. – Vladas Civinskas, Lietuvos žurnalistas, knygų leidėjas (m. 1987 m.).
• 1933 m.:
  • Ilona Gražytė-Maziliauskienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, daktarė (m. 2001 m.).
  • Rimvydas Dionizas Žigaitis, Lietuvos kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas (m. 2010 m.).
• 1938 m. – Haincas Fišeris, Austrijos prezidentas, šias pareigas eina nuo 2004 m. liepos 8 d.
• 1939 m. – Konstantinas Eugenijus Šatūnas, lietuvių dailininkas vitražistas.
• 1940 m. – Genovaitė Burneikienė, Lietuvos žurnalistė, mokslininkė (m. 2021 m.).
• 1945 m. – Aldona Marija Urbonavičiūtė-Šatienė, lietuvių pedagogė (m. 2022 m.).
• 1947 m. – Vaidotas Juozas Lygutas, muzikos pedagogas ir chorvedys.
• 1948 m. – Eduardas Gasparaitis, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Bronius Pargaliauskas, Lietuvos, Trakų rajono ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Egidijus Jarašiūnas, teisininkas, konstitucinės teisėtyros profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, Konstitucinio teismo teisėjas (1996–2005).
• 1955 m. – Vytautas Valaitis, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Vytautas Mockus, ekonomistas, Lietuvos kooperacijos ir politinis veikėjas.
  • Zita Čepaitė, Lietuvos žurnalistė, rašytoja.
• 1960 m. – Eglė Čigriejūtė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
• 1967 m. Daiva Molytė-Lukauskienė, lietuvių poetė, dailininkė, korespondentė.
• 1969 m.:
  • Povilas Girdenis, dainuojamosios poezijos atlikėjas, asociacijos „Bardų klubas“ organizuojamų renginių meno vadovas.
  • Saulius Jonušas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1995 m. – Andžej Šukevič – Lietuvos ir Europos Sąjungos visuomenės veikėjas.

• 1797 m. – Vilniaus Gaonas, judaizmo rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, kabalistas, vėliau pramintas Vilniaus Genijumi (g. 1720 m.).
• 1867 m. – Abraomas Mapu, žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas (g. 1808 m.).
• 1922 m. – Kazys Barysas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (g. 1867 m.).
• 1927 m. – Kazys Mažeika, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1905 m.).
• 1932 m. – Romanas Chodakauskas, Lietuvos karinis veikėjas, teismo pulkininkas (g. 1883 m.).
• 1946 m. – Juozas Kamarauskas, Lietuvos architektas, dailininkas, inžinierius (g. 1874 m.).
• 1957 m. – Jonas Kairiūkštis, Lietuvos mokslininkas, gydytojas terapeutas, farmakologas, profesorius, akademikas, laisvamanis (g. 1896 m.).
• 1965 m. – Aleksandras Račkus, JAV lietuvių kultūros veikėjas, gydytojas, numizmatas^[2] (g. 1893 m.).
• 1970 m. – Tadas Balanda, Lietuvos diplomatas, teatro ir kultūros veikėjas (g. 1887 m.).
• 1972 m. – Vincas Žilys, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, brigados generolas (g. 1898 m.).
• 1985 m. – Adolfas Klimas, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1889 m.).
• 1997 m. – Eugenijus Meškauskas, sovietinių laikų lietuvių filosofas, profesorius. Daugiausia nagrinėjo marksistinės metodologijos, pažinimo, ideologijos klausimus (g. 1909 m.).
• 2000 m. – Teisutis Saldauskas, Lietuvos kompozitorius, instrumentuočių autorius, estradinių ansamblių vadovas (g. 1937 m.).
• 2003 m. – Justinas Bašinskas, lietuvių kompozitorius (g. 1923 m.).
• 2007 m. – Eduardas Budreika, Lietuvos inžinierius, architektas, profesorius (g. 1918 m.).
• 2004 m. – Eduardas Chlomauskas, Lietuvos architektas, dailininkas (g. 1927 m.).
• 2008 m. – Liudmila Chetagurova, žymi Lietuvos arfininkė (g. 1918 m.).
• 2023 m. – Nelė Gricienė-Narbutaitė, lietuvių choro dirigentė ir pedagogė (g. 1937 m.).^[3]

• 1874 – Vokiečių inžinierius Fridrichas Zymensas atliko pirmąjį kremavimą regeneratyvinės krosnies įkaitinimo oro srove.
• 1910 – Paskelbta Portugalijos respublika.
• 1920 – Paskelbta Ekvadoro nepriklausomybė.
• 1932 – Stalinas iš Komunistų partijos pašalino Kamenevą ir Zinovjevą.
• 2006 – apie 4:30 val. (Lietuvos laiku), Šiaurės Korėja šalies šiaurėje, esančioje vienoje iš šachtų, susprogdino pirmąjį savo gamybos branduolinį užtaisą.

• 1586 m. – Leopoldas V, Priešakinės Austrijos kunigaikštis, valdė nuo 1619 m. iki mirties. Buvo kunigaikščio Karlo II sūnus, jaunesnysis Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II brolis, kunigaikščio Ferdinando Karlo tėvas. Leopoldas V buvo Pasau ir Strasbūro vyskupas (iki 1625 m.) ir Priešakinės Austrijos, įskaitant Tirolį, kunigaikštis (m. 1632 m.).
• 1757 m. – Karolis X Prancūzas, Artua grafas Karolis Pilypas, 1824–1830 m. Prancūzijos karalius (m. 1836 m.).
• 1835 m. – Charles Camille Saint-Saëns, prancūzų kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pianistas, labiausiai išgarsėjęs savo kūriniais „Žvėrių karnavalas“, „Samsonas ir Dalila“, „Danse Macabre“ ir simfonija Nr. 3 (vargonų simfonija) (m. 1921 m.).
• 1852 m. – Hermann Emil Fischer, 1902 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1919 m.).
• 1863 m. – Aleksandras Zilotis, rusų pianistas, dirigentas, pedagogas (m. 1945 m.).
• 1890 m. – Janis Medinis, latvių kompozitorius, dirigentas (m. 1966 m.).
• 1906 m.:
  • Janis Ivanovas, latvių kompozitorius (m. 1983 m.).
  • Leopoldas Sedaras Sengoras, Senegalo filosofas, poetas, politinis veikėjas, pirmasis nepriklausomo Senegalo prezidentas (m. 2001 m.).
• 1933 m. – Peter Mansfield, 2003 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5].
• 1940 m. – John Winston Lennon, vienas iš keturių grupės The Beatles narių, dar žinomas kaip gitaristas, dainų kūrėjas, poetas, vokalistas, humoristas, politikos aktivistas, aktorius (m. 1980 m.).
• 1947 m. – France Gall, prancūzų dainininkė.
• 1952 m. – Sharon Osbourne, muzikos vadybininkė ir Ozzy Osbourne žmona^[6].
• 1960 m. – Kenny Garrett, amarikiečių saksafonistas^[7].
• 1966 m. – Deividas Viliamas Donaldas Kameronas, Jungtinės Karalystės premjeras bei Jungtinės Karalystės Konservatorių partijos lyderis.
• 1969 m. – Polly Jean Harvey, britų muzikantė ir dainininkė.
• 1970 m. – Kenny Andersonas, JAV krepšininkas ir krepšinio treneris.
• 1973 m. – Karlosas Pavonas, Hondūro futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Hondūro klubo Real C.D. España žaidėjas, nuo 1993 m. rungtyniauja nacionalinėje rinktinėje.
• 1975 m. – Mark Anthony Viduka, futbolininkas, Australijos rinktinės šiuo metu be klubo esantis puolėjas.
• 1979 m. – Csézy, Vengrijos dainininkė. 2008 m. išrinkta atstovauti Vengrijai Eurovizijos dainų konkurse Serbijoje su lyrine daina Szívverés/Candlelight („žvakių šviesa“).
• 1980 m. – Pāvels Doroševs, Latvijos futbolininkas, vartininkas.
• 1981 m. – Darius LaVar Miles, amerikietis krepšininkas, žaidžiantis Memphis „Grizzlies“ klube.
• 1982 m. – Modeste M'Bami, futbolininkas, buvęs Kamerūno rinktinės ir Prancūzijos Le Havre AC klubo saugas (m. 2023 m.).
• 1984 m. – Mariana Seligmann, Argentinos aktorė.

• 1047 m. – Klemensas II, Popiežius nuo 1046 m. gruodžio 25 d. iki mirties (g. 1005 m.).
• 1370 m. – Henrikas Herfordietis, vokiečių kronikininkas, dominikonų vienuolis, kilęs iš Herfordo Vestfalijoje (g. 1300 m.).
• 1390 m. – Jonas I, Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1379 m. gegužės 29 d. iki mirties (g. 1358 m.).
• 1831 m. – Ioannis Kapodistrias, grafas, diplomatas, Rusijos imperijos užsienio reikalų ministras (1816–1822 m.), pirmasis nepriklausomos Graikijos vadovas (išrinktas 1827 m. balandžio 11 d., šalies vadovas 1828–1831 m.) (g. 1776 m.).
• 1924 m. – Valerijus Briusovas, rusų poetas simbolistas, literatūros kritikas, vertėjas (g. 1873 m.).
• 1958 m. – Pijus XII, 260 – asis Katalikų popiežius. Popiežiumi išrinktas 1939 m. kovo 2 d. Paskelbė dogmą apie šv. Mergelės Marijos ėmimą dangun ir 1942 m. simboliškai paskyrė pasaulį Marijos širdžiai. Popiežius Paulius VI 1967 m. spalio 18 d. pradėjo Pijaus XII beatifikacijos procesą. Tapo pirmuoju po Klemenso IX (1667) popiežiumi, išrinktu iš Vatikano valstybės sekretoriaus posto. Savo pontifikato metais Pijus XII kanonizavo 8 žmones (t. t. Pijų X), o beatifikavo – 5 (g. 1876 m.).
• 1967 m.:
  • Dr. Ernesto Rafael Guevara de la Serna, daugiausia žinomas kaip Če Gevara (Che Guevara), Argentinoje gimęs revoliucionierius marksistas, Kubos partizanų lyderis (g. 1928 m.).
  • Cyril Norman Hinshelwood, 1956 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1897 m.).
• 1974 m.:
  • Oskaras Šindleris, istorinė Antrojo pasaulinio karo asmenybė, savo pasiaukojamais veiksmais išgelbėjusi apie 1 200 žydų gyvybes (g. 1908 m.).
  • Peras Boš Chimpera, ispanų istorikas, archeologas, etnografas (g. 1891 m.).
• 1978 m. – Žakas Brelis, belgų dainininkas, prancūzų šansonjė meistras, aktorius, režisierius (g. 1929 m.).
• 1987 m. – William Parry Murphy, amerikiečių fizikas, 1934 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1892 m.).
• 1992 m. – Vilis Brantas, žurnalistas, Vokietijos ir tarptautinis politinis veikėjas (g. 1913 m.).
• 2002 m. – Bruno Oja, estų kilmės kino aktorius, dainininkas (g. 1933 m.).
• 2022 m. – Bruno Latūras, prancūzų filosofas ir mokslo sociologas, ypač žinomas už darbus tiksliųjų mokslų, technologijų ir visuomenės studijų srityje (g. 1947 m.).^[8]