|
Sausio 15
Sausio 15 yra 15-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 350 dienų (keliamaisiais metais – 351).
Šventės
Vardadieniai
Ida – Mauras – Meda – Paulius – Povilas – Skirgaila – Snieguolė (Sniega, Sniegė)
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1797 – pasirašytas trišalis Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos aktas, kuriuo galutinai likviduota Abiejų Tautų Respublika – Jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Į trišalį susitarimą įtraukta ir karaliaus abdikacija – sosto atsisakymas;
- 1900 – (pagal senąjį kalendorių – sausio 2 d.) pradėjo veikti pirmoji viešoji centrinė elektrinė Lietuvoje – Kauno centrinė elektrinė;
- 1916 – Lietuvos gyventojams leista naudotis vokišku paštu, bet laiškus rašyti buvo galima tik vokiečių kalba ir tik į Vokietiją, Austriją, Vengriją;
- 1923 – Lietuvos valdžia, stengdamasi pasipriešinti Klaipėdos krašto internacionaliniam valdymui, inscenizavo sukilimą prieš Antantės administraciją ir prijungė miestą bei etninę sritį prie Lietuvos;
- 1933 – įsteigta Lietuvos fotografų mėgėjų sąjunga;
- 1959 – Įvyko sąjunginis visuotinis gyventojų surašymas. Jo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 696 700 gyventojų;
- 1990 – Lietuvoje uždrausta TSRS kariams, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir jos piliečiai, dalyvauti balsavimuose renkant Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir vietinių Tarybų deputatus;
- 1991 – Vilniuje vėl pradėti leisti laikraščiai, kurių redakcijų patalpas sausio 12 d. užgrobė sovietiniai desantininkai;
- 1992 – įkurta Lietuvos miestų sąjunga. Pirmuoju jos pirmininku buvo išrinktas Druskininkų miesto tarybos vadovas Zenonas Streikus;
- 1994 – Minske sulaikyti komunistų partijos veikėjai Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius, vėliau nuteisti už antivalstybinę veiklą.
Gimimo dienos
- 1729 m. – Johanas Erdmanas, Lietuvos kunigas jėzuitas, filosofas, pedagogas, Edukacinės komisijos veikėjas (m. 1798 m.).
- 1771 m. – Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža, kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų (m. 1849 m.).
- 1831 m. – Jurgis Zauerveinas, sorbų kilmės poliglotas, filosofijos daktaras, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas (m. 1904 m.).
- 1855 m. – Marcijonas Povilas Jurgaitis, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo į Lietuvą organizatorius ir jos platintojas (m. 1926 m.).
- 1885 m. – Jonas Antanas Jankauskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1958 m.).
- 1893 m. – Jackus Sondeckis, ekonomistas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas, savivaldybininkas (m. 1989 m.).
- 1894 m. – Silvestras Leonas, Lietuvos teisininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (1936 m.) (m. 1959 m.).
- 1895 m. – Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė, dainininkė (kolaratūrinis sopranas), muzikos mokytoja, dirigentė (m. 1962 m.).
- 1908 m. – Kazys Bridžius, Lietuvos žurnalistas (m. 1982 m.).
- 1912 m. – Genovaitė Giedraitienė-Šidiškiūtė, dainininkė (koloratūrinis sopranas), pianistė, vargonininkė, pedagogė.
- 1915 m. – Alfonsas Gineika, Lietuvos boksininkas, cirko artistas, žonglierius, ekvilibristas (m. 1996 m.).
- 1918 m. – Vaclovas Mališauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, akademikas (m. 1996 m.).
- 1919 m. – Vincas Kazokas, Lietuvos rašytojas, žurnalistas (m. 1984 m.).
- 1920 m. – Elena Kepalaitė, Kepalas, Lietuvos skulptorė, tapytoja, šokėja.
- 1922 m. – Paulius Kazimieras Marcinkus, katalikų arkivyskupas bei Vatikano banko direktorius 1971–1989 (m. 2006 m.).
- 1923 m.:
- 1925 m. – Justinas Bautrėnas, Lietuvos teatro aktorius, teatro ir radijo režisierius, muziejininkas (m. 2010 m.).
- 1933 m. – Alfonsas Petravičius, gydytojas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas. Raseinių rajono garbės pilietis.
- 1937 m. – Algirdas Jurkauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1939 m. – Marija Tautkuvienė-Piliutytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1942 m. – Steponas Buzėnas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1943 m. – Vincas Gatulis, miškininkas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis veikėjas.
- 1947 m.:
- 1956 m. – Valdemaras Gražys, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Feliksas Jankauskas, Lietuvos savigynos ir dziudo imtynininkas.
- 1958 m. – Aldona Kovienė-Verbickaitė, choro dirigentė.
- 1960 m. – Lolita Kreivaitienė, Lietuvos dailininkė odininkė.
- 1961 m. – Antonij Jundo, ūkininkas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1966 m. – Saulius Mykolaitis, lietuvių aktorius, režisierius, dainų autorius ir dainuojamosios poezijos atlikėjas (m. 2006 m.).
- 1968 m. – Teresė Degutienė, pedagogė, saviveiklininkų vadovė.
- 1979 m. – Arūnas Karlonas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
- 1829 m. – Tadeušas Kundzičius, SJ, Lietuvos vyskupas, jėzuitas, matematikas, laisvųjų menų ir filosofijos daktaras (g. 1747 m.).
- 1923 m. – Viktoras Burokevičius, Lietuvos kariuomenės karininkas (g. 1898 m.).
- 1953 m. – Kazys Sleževičius, žymus mokslininkas ir pedagogas, meteorologijos ir geofizikos mokslo ir mokymo pradininkas Lietuvoje, ilgametis Kauno, o vėliau ir Vilniaus universitetų meteorologijos krypties katedrų steigėjas ir vedėjas. Unikalių Lietuvoje mokslinių darbų iš gravimetrijos (sunkio jėgos) ir magnetizmo sričių pirmasis organizatorius ir atlikėjas. Gabus mokslo ir mokymo organizatorius, žinomas pedagogas ir mokslo populiarintojas (g. 1890 m.).
- 1959 m. – Ignas Šeinius, lietuvių ir švedų rašytojas, Lietuvos diplomatas (g. 1943 m.).
- 1966 m. – Vincentas Vizgirda, Romos katalikų kanauninkas, kanonų teisės ir filosofijos mokslų daktaras, Vilkaviškio kunigų seminarijos rektorius (g. 1874 m.).
- 1970 m. – Vytautas Bacevičius, lietuvių kompozitorius, pianistas (g. 1905 m.).
- 1977 m. – Jonas Buračas, Lietuvos tapytojas (g. 1898 m.).
- 1982 m. – Elena Gimbutienė-Karosaitė, Lietuvos agronomė, genetikė (g. 1894 m.).
- 1988 m. – Antanas Byras, lietuvių literatas[1][2] (g. 1902 m.).
- 1992 m. – Algirdas Jonas Kasulaitis, Lietuvos spaudos darbuotojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1928 m.).
- 1995 m. – Jonas Viktoras Kalvanas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas (g. 1914 m.).
- 2001 m. – Vytautas Gabrijolavičius, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1915 m.).
- 2020 m. – Romualdas Jonas Abraitis, Lietuvos gydytojas (g. 1937 m.).
- 2021 m. – Vytautas Brėdikis, Lietuvos architektas, pedagogas (g. 1930 m.).
- 2022 m.:
- 2024 m.:
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1535 – Anglijos karalius Henrikas VIII tapo anglikonų bažnyčios vadovu;
- 1559 – Elžbieta Tiudor (Elizabeth Tudor) Vestminsterio abatijoje karūnuota Anglijos karaliene Elžbieta I (Elizabeth I);
- 1622 – pakrikštytas prancūzų dramaturgas ir aktorius Moljeras (Moliere), tikrasis vardas Žanas Batistas Poklenas (Jean-Baptiste Poquelin), geriausiai žinomas kaip komedijų „Mizantropas“ ir „Tartiufas“ autorius;
- 1701 – Įkurta Prūsijos karalystė;
- 1759 – Atidarytas Britų muziejus;
- 1777 – Vermontas paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos ir tapo respublika, kuri gyvavo iki 1791 m., kai Vermontas tapo viena iš JAV valstijų;
- 1875 – duris atvėrė Garnjė rūmai Paryžiuje;
- 1889 – The Coca-Cola Company įsteigta JAV, Atlantoje;
- 1892 – Džeimsas Neismitas paskelbė krepšinio taisykles;[8]
- 1912 – per Italijos ir Turkijos karą pirmą kartą iš lėktuvo paskleisti propagandiniai atsišaukimai. Juose Tripolitanijos arabams, jeigu pasiduos, buvo žadama po aukso medalį bei kviečių maišą;
- 1919 – žlugus Berlyno sukilimui, nužudyti Vokietijos komunistų lyderiai Roza Liuksemburg (Rosa Luxembourg) bei Karlas Lybknechtas (Karl Liebknecht);
- 1935 – už dalyvavimą nužudant Sergejų Kirovą, Leningrade prieš teismą stojo Grigorijus Zinovjevas ir dar 18 vadinamojo „Maskvos centro“ narių;
- 1943 – Baigta Pentagono statyba;
- 1944 – Argentinoje įvyko galingas, 7,6 balo pagal Richterio skalę San Chuano žemės drebėjimas, nusinešęs 10 000 gyvybių;
- 1971 – Egipto prezidentas Anvaras Sadatas (Anwar Sadat) ir Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Nikolajus Podgornas atidarė Asuano užtvanką;
- 1972 – po tėvo Frederiko IX (Frederick IX) mirties Danijos karaliene paskelbta Margarita II (Margrethe II);
- 1973 – Golda Meir (Golda Meir) tapo pirmąja Izraelio Vyriausybės vadove, kurią priėmė popiežius;
- 1975 – Angola galutinai iškovojo nepriklausomybę;
- 1990 – Bulgarijos parlamentas oficialiai panaikino komunistų partijos vienvaldystės monopolį ir šalyje įteisino daugiapartinę sistemą;
- 1996 – dėl pablogėjusios sveikatos iš Graikijos ministro pirmininko pareigų atsistatydino socialistas, politikos veteranas Andrėjas Papandrėju (Andreas Papandreou);
- 2001 – amerikiečių verslininkas Jimmy Wales ir filosofas Larry Sanger įkūrė laisvąją enciklopediją Vikipediją (angl. Wikipedia);[9]
- 2003 – Ekvadoro prezidento pareigas pradėjo eiti atsargos pulkininkas Lusijas Gutjeresas (Lucio Gutierrez), vos prieš trejus metus vadovavęs perversmui, per kurį buvo nuverstas tuometinis prezidentas Chamilis Mahuadas (Jamil Mahuad);
- 2004 – baigti keisti senieji Irako banknotai su buvusio diktatoriaus Sadamo Huseino atvaizdu. Senieji dinarai pakeisti į naujas, nuo padirbinėjimo apsaugotas kupiūras;
- 2004 – po dvejų metų pertraukos Pakistanas ir Indija atnaujino traukinių eismą tarp abiejų šalių;
- 2006 – Čilės prezidento rinkimus pirmą kartą laimėjo moteris.
Gimimo dienos
- 1475 m. – Vasco Núñez De Balboa, ispanų keliautojas, konkistadoras. Pirmosios kolonijos Amerikos žemyne įkūrėjas bei Ramiojo vandenyno „atradėjas“ (m. 1519 m.).
- 1622 m. – Moljeras, prancūzų dramaturgas, aktorius, teatralas. Vienas garsiausių komedijos meistrų Vakarų Europos literatūroje (m. 1673 m.).
- 1892 m. – Reiner Stahel, Vokiečių karininkas ir nacių partijos veikėjas, taip pat tarnavęs ir Suomijos kariuomenėje, išgarsėjęs prasiveržimu iš apsupto Vilniaus (m. 1955 m.).
- 1895 m.:
- 1902 m. – Saudas, Saudo Arabijos karalius 1953–1964 m. (m. 1969 m.).
- 1906 m. – Aristotelis Onasis, graikų multimilijonierius ir laivų savininkas, vienas pirmųjų pradėjęs statyti tanklaivius. Jis buvo vedęs JAV prezidento Dž. Kenedžio našlę Žaklin Kenedi[11] (m. 1975 m.).
- 1908 m. – Edvardas Teleris, vengrų-amerikiečių fizikas teoretikas, vadinamas „vandenilinės bombos tėvu“ (m. 2003 m.).
- 1917 m. – Jevgenijus Lebedevas, rusų kino ir teatro aktorius (m. 1997 m.).
- 1918 m. – Gamalis Abdelis Naseras, antrasis Egipto prezidentas 1956–1970 m. (m. 1970 m.).
- 1919 m. – Džordžas Kadlas Praisas, pirmasis Belizo ministras pirmininkas. Jis laikomas vienu iš svarbiausių politikų, padėjusių šaliai siekti nepriklausomybės, dažnai vadinamas tautos tėvu. Iš viso Price ministro pirmininko pareigose dirbo dvi kadencijas (1981–1984 ir 1989–1993 m.) (m. 2011 m.).
- 1923 m. – Lee Teng-hui, Taivano politikas, šalies prezidentas (1988–2000 m.), Taivano provincijos gubernatorius (1981–1984 m.), Taipėjaus meras (1978–1981 m.), aktyvus Taivano demokratizacijos, o vėlyvajame laikotarpyje ir nepriklausomybės nuo Kinijos šalininkas (m. 2020 m.).
- 1929 m. – Martinas Liuteris Kingas, amerikiečių dvasininkas, įžymus afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis ir aktyvistas. Jo pagrindinis tikslas buvo užtikrinti Jungtinėse Valstijose progresą pilietinių teisių atžvilgiu. M. Liuteris Kingas tapo žmogaus teisių judėjimo ikona – Kingas dviejų krikščionių bažnyčių yra pripažintas kankiniu.[12] Jis vadovavo 1955 metų Montgomerio autobusų boikotui, taip pat prisidėjo įkuriant Pietinę Krikščionių vadovybės asociaciją 1957 metais, buvo pirmasis minėtosios organizacijos prezidentas. Kingas vadovavo 1963 metų žygiui į Vašingtoną, kur jis pasakė kalbą „Aš turiu svajonę”. Savo kalboje Kingas kvietė visuomenė būti sąmoningesnę pilietinių teisų judėjimo atžvilgiu. Pasakyta kalba įtvirtino Martiną Liuterį Kingą tarp geriausių oratorių Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje (m. 1968 m.).
- 1947 m. – Martin Chalfie, 2008 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[10].
- 1958 m. – Borisas Tadičius, serbų politikas ir buvęs Serbijos prezidentas
- 1963 m. – Shokei Matsui, japonų karateka, dabartinis internacionalinės Kyokushinkai organizacijos (IKO-1) pirmininkas turintis 8 Dan.
- 1973 m.:
- 1975 m. – Merė Pirs, Prancūzijos tenisininkė ir trečia pasaulio raketė.
- 1979 m.:
- 1981 m.:
- 1983 m. – Jermaine Lloyd Pennant, anglų futbolininkas, žaidžiantis La Liga Real Zaragoza SAD komandoje. Jermaine yra jamaikietiškos kilmės. Yra atstovavęs Anglijos U-21 rinktinę.
Mirtys
- 69 m. – Servijus Sulpicijus Galba, Romos imperatorius, valdęs nuo 68 m. birželio 8 d. iki mirties. Jis buvo pirmasis iš valdžiusių Keturių imperatorių metais (g. 3 m. pr. m. e.).
- 1888 m. – Francesco Carrara, italų baudžiamosios teisės profesorius, baudžiamosios teisės Klasikinės mokyklos atstovas, mirties bausmės panaikinimo šalinininkas; liberalų politikas (g. 1805 m.).
- 1919 m. – Karlas Lybknechtas, Vokietijos politikas socialdemokratas (g. 1871 m.).
- 1983 m. – Mejeris Lanskis, JAV gangsteris (g. 1902 m.).
- 1987 m. – Ray Bolger, amerikiečių aktorius, dainininkas, šokėjas[13] (g. 1904 m.).
- 1996 m. – Mošoešoe II, anksčiau žinomas kaip Constantine Bereng Seeiso buvo Lesoto karalius. Šalį jis valdė nuo 1966 m. iki pat savo mirties 1996 m (g. 1938 m.).
- 2010 m. – Marshall Warren Nirenberg, 1968 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[14] (g. 1927 m.).
- 2020 m. – Christopher Tolkien, trečiasis ir jauniausias rašytojo J. R. R. Tolkino sūnus. Labiausiai jis žinomas dėl to, kad redagavo ir išleido nepabaigtus savo tėvo darbus. (g. 1924 m.).
Šaltiniai
Išnašos
|
|
