Dominika

Šis straipsnis apie apie salą-valstybę. Apie valstybę Haičio saloje skaitykite straipsnyje Dominikos Respublika.

Dominikos Sandrauga

angl. Commonwealth of Dominica


Vėliava	Herbas

Himnas: „Grožio Sala, Spindesio Sala“

Dominika žemėlapyje

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Rozo

Didžiausias miestas

Rozo

Valstybės vadovai
• Prezidentė
• Ministras pirmininkas
• -

Sylvanie Burton
Roosevelt Skerrit
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

754 km² (171)
1,6 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

73 353 (203)
91,39 žm./km² (79)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2003 (progn.)
0,38 mlrd. $ (181)
3 800 $ (119)

Valiuta

Rytų Karibų doleris (XCD)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC -4
nėra

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Jungtinės Karalystės
1978 m. lapkričio 3 d.

Interneto kodas

.dm

Šalies tel. kodas

+1-767

Kirčiavimas

Dominikà^[1]

Dominikos Sandrauga (Dominika) – sala-valstybė, įsikūrusi Dominikos saloje Karibų jūroje.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Dominikos istorija.

Taip pat skaitykite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos.

Priešistoriniais laikais į Dominiką ne kartą kėlėsi vis nauji atsikėlėliai iš Pietų Amerikos žemyno. Seniausiais gyventojais čia laikomi Ortiroidai, kuriuos vėliau išstūmė indėnai aravakai. XIII a. į Mažasias Antilų salas migravo karibai, kurie išnaikino vietos gyventojus ir buvo apgyvendinę salą iki europiečių pasirodymo. Jie salą vadino Wai‘tu kubuli, kas reiškė „Jos kūnas aukštas“.

1493 m. ištyrinėta Kolumbo. Kadangi Kolumbas pasiekė salą sekmadienį (isp. Domingo), sala buvo pervardinta, ir ilgainiui tapo Dominika. Formaliai sala priklausė Ispanijos Vakarų Indijoms, tačiau ispanai krašto nekolonizavo. Todėl XVII a. pretenzijas į Dominikos teritoriją pareiškė Britų imperija bei Prancūzija. 1660 m. jos sutarė, kad Dominika ir St. Vincentas turėtų likti nekolonizuoti, t. y. karibams. Nepaisant to, nepriklausomi kolonistai rengė žygius į salą, o 1715 m. į ją atsikėlė pabėgėliai iš netolimos Martinikos, kurie įkūrė čia pirmąją europiečių gyvenvietę. 1727 m. prancūzas le Grand formaliai paskelbė salą Prancūzijos kolonija, ir ji ėmė priklausyti Prancūzijos Vakarų Indijoms.

1763 m., po pralaimėto karo, Dominika atiteko Didžiajai Britanijai, t. y. Britų Vakarų Indijoms. 1778 m. prancūzai susigrąžino salą, tačiau buvo priversti atiduoti ją Didžiajai Britanijai po penkerių metų, t. y. 1783 m. Vėlesni prancūzų bandymai atsiimti Dominiką baigėsi nesėkme. Britai iš pradžių teises suteikė tik baltiesiems salos gyventojams, bet 1831 m. leista politikoje dalyvauti ir nebaltiesiems. 1838 m. panaikinta vergovė, ir Dominika tapo vienintele kolonija, XIX a. turėjusia juodaodžius valdžioje.

Perorganizuojant britų kolonijas Karibų jūroje, 1833 m. Dominika priskirta Britų Pavėjinėms saloms, nuo 1940 m. – Britų Priešvėjinėms saloms. 1958 m. ji priskirta Vakarų Indijų Federacijai. 1962 m. federacijai suirus, Dominika liko asociacijoje su Jungtine karalyste, o 1978 m. gavo pilną nepriklausomybę. Nuo 1974 m. priklauso CARICOM.

1997 m. Dominika tapo pirmąja Karibų valstybe, dalyvaujančia „Green Globe“ programoje ir nori tapti ekoturizmo valstybe. Nepaisant to, kad Dominika yra viena iš skurdžiausių šalių Karibuose, ji turi mažą nusikalstamumo lygį ir neturi tokių didelių skirtumų tarp nepasiturinčių ir turtingųjų.

Parlamento rinkimuose 2005 m. ministro pirmininko Ruzvelto Skerito Dominikos darbo partija laimėjo 12 iš 21 vietų parlamente.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Dominikos politinė sistema.

Valdymo forma – parlamentinė demokratinė respublika. Dabartinė valstybės konstitucija priimta 1978 m. lapkričio 3 d.

Valstybės vadovas yra prezidentas (dabar – Nicholas Liverpool), vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, kurio vadovas – ministras pirmininkas (dabar – Roosevelt Skerrit). Vienerių rūmų parlamentą sudaro 30 asamblėjos narių, iš kurių 21 yra tiesiogiai išrinkti, o likusieji 9 – senatoriai, kurie gali būti paskirti prezidento ar išrinkti kitų asamblėjos narių.

Dominika yra Tautų Sandraugos, Frankofonijos, Karibų sandraugos, Rytų Karibų valstybių organizacijos, Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Bolivarinio Amerikos aljanso narė.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Dominikos parapijos.

Dominika suskirstyta į 10 parapijų:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Dominikos geografija.

Dominika – kalnuota, vulkaninės kilmės sala, Pavėjinių Antilų salų grupėje. Pietuose Martinikos sąsiauriu atskirta nuo Martinikos salos, šiaurėje Dominikos sąsiauriu atskirta nuo Mari Galant salos (pavaldžios Gvadelupai). Aukščiausia vieta – Djabloteno kalnas (1447 m). Dominika yra jauniausia iš Mažųjų Antilų salų, todėl joje aktyvūs vulkaniniai reiškiniai. Gausu karštųjų versmių, fumarolių. Šie vulkanizmo sukelti reiškiniai gerai matomi Morn Trua Pitono nacionaliniame parke (UNESCO pasaulio paveldo objektas). Taip pat saloje telkšo antra pagal dydį pasaulyje karštoji versmė – Boilingo ežeras.

Centrinis salos kalnagūbris išraižytas daugiau kaip 300 upių ir upelių ir apaugęs drėgnaisiais miškais, kurių dauguma saugomi – įsteigti nacionaliniai parkai ir draustiniai. Dominikoje gausu įvairių augalų ir gyvūnų, o paukščių – daugiau kaip 130 rūšių. Dominika dažnai įvardinama Karibų gamtos rojumi, nes turi išsaugojusi didelius neliestos gamtos plotus.

Klimatas

Dominikai būdingas tropinis klimatas su vidutine +27,5 °C metine temperatūra ir dideliu, apie 2500 mm siekiančiu, metiniu kritulių kiekiu. Nėra ryškių sezonų: tiek kritulių kiekis, tiek temperatūra mažai kinta ištisus metus. Dažni stiprūs vėjai, uraganai, ypač rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Dominikos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	26	26	26,5	27,5	28	28,5	28,5	28,5	28,5	28,5	27,5	26,5	27,5
Krituliai mm	144	106	130	145	213	175	201	254	316	316	335	232	2 569
Duomenys: Dominikos klimatas^[2] 2012 06 11

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Dominikos ekonomika.

Dominika vos neturėjo ekonominės krizės 2003–2004 m. 2006 m. ekonomika pradėjo augti, išsivystė turizmas, statyba, kai kur bananų sektorius.

Bananai, bei kiti žemės ūkio produktai dominuoja Dominikos ekonomikoje. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų dirba žemės ūkio sektoriuje. Bananai pažeidžiami oro sąlygų, bei užsienio kainų. Atsakydama į Europos Sąjungos bananų mainų pirmenybę, Dominika išplėtė žemės ūkio sektorių kava, pačule, alavijais, gėlėmis, bei egzotiniais vaisiais, tokiais kaip mangai, guajava, papajomis. Dominika padidino gaminamų produktų importą, ypač muilo.

Dominika yra vulkaninė sala, todėl neturi daug paplūdimių, todėl turizmas vystėsi lėtai. Šalis plėtoja ekoturizmą.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Dominikos demografija.

2011 m. Dominikoje gyveno 71 tūkst. gyventojų. Didžioji jų dalis susitelkusi pakrančių gyvenvietėse, o centrinė salos dalis apgyvendinta retai. 86,8 % šalies gyventojų yra juodaodžiai, daugiausia iš Afrikos atgabentų vergų palikuonys. 8,9 % gyventojų yra mišrios rasinės kilmės. Dominikoje, priešingai nei daugelyje kitų Karibų salų, yra išlikę indėnų. Jie (karibai) sudaro 2,9 % šalies gyventojų ir gyvena kelete kaimų salos rytuose. 0,8 % Dominikos gyventojų yra baltieji (anglų, prancūzų, airių kilmės), likę 0,7 % – kitos kilmės (libaniečiai, sirai, kinai ir kt.). Gimstamumas saloje mažas, o emigracija gan didelė (į JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Prancūziją), todėl Dominikos gyventojų skaičius gan sparčiai mažėja.

Apie 80 % šalies gyventojų išpažįsta katalikybę, tačiau pastaruoju metu auga protestantų skaičius. Yra šiek tiek musulmonų, prie Roso universiteto veikia mečetė.

Valstybinė ir visuotinai vartojama kalba Dominikoje yra anglų. Tačiau dėl ankstesnių Prancūzijos okupacijų ir salos padėties tarp Prancūzijos valdų, yra vartojamas prancūzų kalbos variantas – Antilų kreolų kalba.

Didžiausios Dominikos gyvenvietės yra Rozo, Portsmutas, Marigo, Berekua ir Mao.